LRT Radijo laida „Ryto garsai“,
Dabartinėmis sąlygomis Ukrainos narystė NATO nebus diskutuojama NATO viršūnių susitikime. Taip interviu LRT radijui sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Ukrainoje dabar karas, ir čia pirmaeiliai uždaviniai – egzistenciniai“, – sako šalies vadovė.
Jos teigimu, NATO viršūnių susitikimo metu, be kita ko, bus kalbama apie patikos fondo įkūrimą. Šį pasiūlymą, pasak D. Grybauskaitės, palaiko ir Lietuva, kuri prie fondo prisidės ne tik konsultacijomis, bet ir finansiškai.
„Jau dabar yra pasiūlymas (ir mes jį palaikysime) dėl patikos fondo įkūrimo, kurio tikslas bus paremti Ukrainą sunkiu jai metu ir prisidėti, rengiant sprendimus, kurie padėtų jai įveikti dabartines grėsmes ir iššūkius bei atstatyti šalį“, – teigia D. Grybauskaitė.
– Iš Talino vyksite į Velsą, kur iki penktadienio vyks NATO viršūnių susitikimas. Kardife turėtų būti paskelbta apie papildomas priemones Rytų Europos šalių saugumui stiprinti. Ko konkrečiai sieks Lietuva?
– Turime daug tikslų, ir tie tikslai yra gana realistiški. Pirmiausia jau dabar matome iš NATO dokumentų, kad bus realiai vertintos naujos grėsmės, naujos formuluotės ir nauji vertinimai. Sieksime ir tikimės, kad, atsižvelgiant į naują situaciją Europoje, bus atnaujinti gynybos planai, kuriuos gavome prieš kelerius metus, taip pat užtikrintas ilgalaikis NATO sąjungininkių karių buvimas Baltijos šalyse. Taip pat bus dar kartą sustiprintas įsipareigojimas visų Aljanso narių saugumui ir toliau stiprinami NATO pajėgumai operatyviai, efektyviai reaguoti į saugumo iššūkius, t. y., kad NATO patvirtins veiksmų planą ir sutars dėl ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų.
– Koks dėmesys Kardife bus skiriamas situacijai Ukrainoje?
– Praktiškai nuo to pradedame susitikimą. Vakarienės metu tikrai kalbėsime apie situaciją Ukrainoje ir aptarsime ne tik ten besiklostančią padėtį, bet ir visą įtaką Europos saugumo architektūrai ir Europos saugumo situacijai, taip pat mūsų regiono saugumui.
Žinome, kad jau fiksuota ir pripažinta tiek NATO lygmenyje, tiek Europos Tarybos dokumentuose, kad įvyko Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir kad tai kelia grėsmę visai Europai ir jos saugumui. Todėl bendrai šią saugumo padėtį ir pagalbos Ukrainai klausimus tikrai svarstysime.
Jau dabar yra pasiūlymas (ir mes jį palaikysime) dėl patikos fondo įkūrimo, kurio tikslas bus paremti Ukrainą sunkiu jai metu ir prisidėti, rengiant sprendimus, kurie padėtų jai įveikti dabartines grėsmes bei iššūkius ir atstatyti šalį. Taigi tai – labai konkretūs ir aiškūs pasiūlymai, kuriuos mes palaikysime.
– Kaip Lietuva prisidės prie šio fondo?
– Prisidės ir finansiškai. Teiksime ir konsultacinę, ir finansinę pagalbą. To fondo veikla ir kitos priemonės, matyt, judės ir keisis, priklausomai nuo situacijos, iššūkių ir poreikių.
– O kokie planai ar perspektyvos Ukrainai ir Gruzijai dėl narystės NATO?
– Mes turbūt pirmiausia dabar kalbame apie Gruziją ir Moldovą, nes Ukrainoje dabar karas, ir čia pirmaeiliai uždaviniai – egzistenciniai.
Tuo metu kalbant apie Gruziją ir Moldovą, viršūnių susitikime taip pat bus priimtas specialus paketas Gruzijai padėti, kur bus numatyta, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp Gruzijos ir NATO, taip pat bendros NATO pratybos, Gruzijos karių pasirengimo gerinimas. Bus numatytos ir kitos priemonės, kaip stiprinti šalies gynybą ir dar labiau suartinti bendradarbiavimą tarp NATO ir Gruzijos.
Moldovai taip pat bus pasiūlyta artėjimo perspektyva, bendradarbiavimo perspektyva ir ryšių su Moldova ir NATO šalimis stiprinimas.
Kai kalbėsime apie Ukrainą, tai bus kasdienis dabartinės situacijos sprendimas – kaip reaguoti ir kaip padėti Ukrainai. Perspektyva apie NATO narystę dabartinėmis sąlygomis kol kas dar tikrai nebus diskutuojama. Tikrai yra svarbesnių dabartinių sprendimų ir iššūkių, kuriuos reikia skubiai spręsti.
