„Crazy in the Dark MC“ nuo šiol gali pagrįstai vadintis „Crazy in the Dark and in the Rain“ - „pašėlę naktyje ir lietuje“. Devintoje šio klubo fiestoje „Crazy days“, rugpjūčio 29 dieną trečiąkart iš eilės surengtoje Alytuje, liūtis slopino pačią veržliausią dvasią. Tik ne baikerių.
Kam reikia senos pintinės?
Šeštadienį apsnūdusią pietų tylą draskė motociklų variklių kriokimas. Penkioliktą valandą aikštėje prie „Rimi Hypermarket“ prekybos centro tyvuliavo jūra motociklų, motociklininkų ir jiems neabejingų miestiečių. Plevėsavo baikerių klubų vėliavos, saulėje žėrėjo grėsmingų juodų dviračių žvėrių nikelis, girdėjosi smagių pokalbių nuotrupos. Kur buvęs, kur nebuvęs, su filmavimo kamera šmirinėjo visur esantis Alovės klebonėlis Stanislovas Stankevičius.
„Atėjau, nes patiriu daug emocijų girdėdama motociklų gausmą. Jis siejasi su mano prisiminimais“, - sakė alytiškė Violeta Kimantienė, su vyru Gediminu iš Vidzgirio atvažiavusi automobiliu.
„Su mano taip pat”, - jai antrino senamiestyje gyvenanti draugė Loreta Baliukynienė su dukra Greta ir vyru Gediminu. Šis patenkintas šypsojosi: „Vyrui svarbiausia, kad turėtų po savim. Pamačiau baikerius, ir sukilo nostalgijos.“ Pora su liūdesiu prisiminė kadaise turėję „Jawą“, kuri, pasak ponios Loretos, išdavus jaunystės polėkį, „nuėjo buto parketui, o tas, nesėkmingai priklijuotas ir atšokęs, buvo sukūrentas krosnyje“. Tikėtina, kad tokių ir panašių istorijų iš gausios vidutinio amžiaus smalsuolių minios galėjo papasakoti ne vienas...
Smagiau tiems, kurie, jaunystėje važinėję, grįžo prie motociklo. Buvęs alytiškis, dabar Zizėnuose su žmona Angele gyvenantis 58-erių Arvydas Pučkus, praeityje, jo žodžiais, „suvažinėjęs tris javas, baigęs ižu“, į šventę atvažiavo „Honda“. Sako per daug nestebinantys kaimo vietinių, nes netolies kažkas turįs keturratį.
O penkiasdešimtmetis Vytautas Sereikis į baikerių paradą atkako originaliu 1964 metų motociklu „IŽ Jupiter“ su priekaba. Prieš trejus metus nusipirkęs iš draugo uošvio. „Man motociklas jaunystėj buvo transporto priemonė. Dabar vienas arba su šeimos nariais važinėjuosi savo malonumui“, - sakė Dzūkijos sostinėje gyvenantis ir čia veikiančiam Senovinės technikos klubui prijaučiantis ilgaplaukis žemaitis.
„Kam man sena „Jawa“, jei turiu „Kawasaki“? O kam reikalinga sena ragažė prie židinio? - pagarbiai perklausė to paties klubo narys Vytautas Ruminas. - Dlia dūši. Dar turiu ir 1946-ųjų motociklą BMW.“
Gražiausia šventės dalis - motociklų paradas
Kad laikas rikiuotis, pranešė helikopteris. Nuotaikinga maždaug tūkstančio motociklų kolona su „Crazy in the Dark MC“ klubo vėliava priešakyje nusidriekė apie pusantro kilometro. Išties smagu nespiriamam jokio rimto ir skubaus reikalo pervažiuoti per savo miestą ir ne pro stiklą naujai pažvelgti į šimtus kartų matytas vietas, kai prieky ir už pečių - kitų motociklų šviesų jūra, o virš galvos taikiai ratus suka iš oro filmuojantis sraigtasparnis. O jei dar pakelėj tave sveikina, tau šypsosi, mojuoja šimtai žmonių... Naująja, Jazminų, Likiškėlių, Statybininkų, Jotvingių, Vilniaus, Antano Juozapavičiaus, Jiezno gatvėmis riedantys motociklininkai nė neįtarė, kas jų laukia paskutiniame taške - aerodrome. Negailestinga liūtis!
Žadėtą koncertą scenoje pirmu savo viešu pasirodymu pradėjo po dvidešimties metų pertraukos atgimusi metalo grupė „Porfirija” iš Alytaus. Juos keitė kiti muzikantai ir šokėjos. O aplink viskas net kilojosi nuo siautulingų lietaus ir vėjo šuorų. Nereikia nė sakyti, kad dauguma šventės dalyvių spietėsi maistu ir alumi prekiaujančiose palapinėse. Išradingesniems pravertė ir Tailando kovų ringo pastogė. Liūdnai styrojo niekam nereikalingo batuto kiškio ausys, kol galiausiai vėjas apvertė ir tą…
„Prašykimės į sceną - ten palapinė didesnė”, - juokavo motokroso klubo „Devyniukė” palapinėje liūties pabaigos ir saviškių pasirodymo laukiantys žmonės. Deja, po geros valandos ir scena jau stovėjo nuoga plika - vėtra paliko tik stogą.
Nenusivylė, kas laukė ir dėjo viltis į motorolerininkų varžybas. Važiavimas ant vieno rato, be rankų, ant vienos kojos ir kiti akrobatiniai viražai, o dar merkiant šaltam lietui, dalį žiūrovų vis dėlto išviliojo iš palapinių. Varžyboms pasibaigus, savo meistriškumą pademonstravo alytiškis šios sporto šakos favoritas Virginijus Žukauskas.
Permerkti lietaus
Dangus sujaukė ne vien šventės organizatorių planus. Kai kurių sumanymų atsisakė ne tik jie, o ir dalis žiūrovų. Nelaukdami sutartiniais ženklais S, N7 ir N14 žymėtinų programos dalykų: seksualiosios plovyklos, putų ir šlapių marškinėlių šou, jie suko ienas, atsiprašau, motociklų šakes, namo. O ko laukti, jei šlapių marškinėlių šou seniai prasidėjęs, tik niekaip nesibaigia?
Bet baikeriai ne iš tų, kas lengvai pasiduoda. Sekmadienio rytą išdavikiškai suspindusi saulė aerodrome apšvietė atkakliausius. „Pykome ne ant organizatorių - ant lietaus, - sakė panevėžiečiai. - Nors… Svarbu ne oras, o nuotaika ir tinkama apranga. Gerai pasibuvome, vakar atsigulėme tada, kai baigėsi diskoteka, - trečią nakties.” „Line”, pasak jų, dar nakvojo vilniečiai, čekai, lenkai.
Vilniaus baikerių klubo „Mad Dust Devil MC“ nariai, nepabūgę nepatogumų, miegojo palapinėse. „Atvažiavęs tokį kelią, negi suksies atgal?“ - gūžtelėjo pečiais vienas jų. Kas norėjo pašvęsti, pabendrauti, tiems veiksmas vyko ne tik prie scenos, bet ir palapinėse.
„Didžioji baikerių „tūsų” dalis, apie 95 procentus, vyksta per lietų. Patyrėme finansinį nuostolį, o šiaip viskas normaliai, - sekmadienio rytą sakė aerodrome sutiktas „Crazy in the Dark MC” narys Stasys Ivašauskas. Baikerio aprangą iškeitęs į mėlyną kombinezoną, vyras tvarkėsi kartu su kitais. - Atsisakėme tik to, kas per daug pavojinga šlapiame ore - motociklų triukų, Tailando kovų. Visa kita įvyko pagal programą. Niekam neprireikė nei greitosios pagalbos, nei policijos. Kas šiandien dar nepasitiki savim, kad galėtų saugiai važiuoti namo, perspėjam, kad šiek tiek numigtų.”
Neverkšlendami praleidę naktį, sekmadienį baikeriai pernelyg neskubėjo. Iki pat pavakario dūzgino po miestą neleisdami pamiršti naktinių lietaus šėliotojų.
Lina Tumasonienė
