Po ilgo buvimo ligoninėje jis skundžiasi kurtumu kairiojoje ausyje. Anksčiau jis jokių klausos ar ausų problemų neturėjo. Vyrui pasireiškė ūminis neurosensorinis prikurtimas (ŪNP), kurį medikai apibūdina kaip sukeliamą virusų, įskaitant ŽIV, kiaulytę ir sifilį.
Jį gydė medikai atskleidė, kad šiuo metu klausa jam yra atsistačiusi tik iš dalies, rašo dailymail.co.uk.
Šis atvejis, aprašomas vienoje „British Medical Journal“ publikacijoje, yra pirmas oficialus su COVID-19 siejamas klausos praradimas Jungtinėje Karalystėje. Dar keturi tokie atvejai užfiksuoti kitose pasaulio vietose. „University College London“ ir Karališkosios gerklės, nosies ir ausų ligų ligoninės Londone ekspertai įspėja, kad staigus klausos praradimas intensyvios terapijos palatose gali lengvai likti nepastebėtas.
Jie ragina gydytojus turėti omenyje šią galimą komplikaciją ir sako, kad plačiau paskleista informacija apie tai gali padėti gydytojams kuo anksčiau pritaikyti tinkamą gydymą ir taip sumažinti ilgalaikio apkurtimo tikimybę. Mančesterio universiteto tyrėjai anksčiau jau yra sakę, kad vienam iš aštuonių koronavirusu sergančių pacientų pasireiškia klausos sutrikimai.
Šis britas pacientas buvo į ligoninę paguldytas praėjus 10 dienų nuo tada, kai jam pasireiškė pirmieji COVID-19 simptomai. Jis buvo paguldytas į intensyvios terapijos skyrių ir jam 30 dienų reikėjo pagalbos kvėpuojant – vyras buvo intubuotas. Pacientas dėl COVID-19 patyrė įvairių komplikacijų – aukštą kraujospūdį, anemiją, su dirbtine plaučių ventiliacija susijusią pneumoniją bei kraujo krešulių susiformavimą.
Gydytojai jam skyrė remdesivirą – pirmąjį Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos patvirtintą vaistą nuo koronaviruso, intraveninius steroidus ir kraujo perpylimą. Tik tuomet jo būklė ėmė gerėti.
Praėjus savaitei po to, kai vyras pradėjo kvėpuoti savarankiškai ir buvo iškeltas iš intensyvios terapijos skyriaus, jis pastebėjo kairiosios ausies tinitą – nuolatinį zvimbimą vienoje ausyje. Tuomet staiga jis prarado klausą.
Dar po savaitės jį apžiūrėję specialistai ištyrė jo ausų kanalus ir patvirtino, kad juose nėra jokių kliūčių ar uždegimo, tačiau klausos testas parodė, kad vyras yra sunkiai prikurtęs kairiąja ausimi.
Tyrimai rodo, kad žmogui girdimo dažnio garsai, pavyzdžiui, pokalbiai, turėtų būti garsūs, kad jis galėtų juos girdėti, o aukštesnio dažnio garsai turėtų būti labai garsūs. Vis dėlto, lieka neaišku, ką konkrečiai jis gali ar negali girdėti. Vyrui septynioms dienoms buvo paskirtas oraliniu būdu vartojamas prednizolonas, kuris iš dalies pagerino jo klausą.
Taip pat jam tiesiai į vidurinę ausį – vamzdelį, kuris veda iš ausies būgnelio į klausos nervą ir gerklę – buvo sušvirkštas nedidelis kiekis steroidų. Tačiau šis papildomas gydymas jokio poveikio neturėjo.
„Prikurtimas ir tinitas yra simptomai, kurie yra pastebėti tiek COVID-19, tiek gripo virusu sergantiems pacientams, tačiau jie nėra labai dažni.“ – rašoma „British Medical Journal“ atvejų ataskaitose. – „Čia aprašomu atveju paciento būklė anksčiau buvo nepriekaištinga ir jis neturėjo jokių sveikatos sutrikimų, kurie galėtų būti ŪNP priežastimi.“
Tyrėjai rašo: „Svarbu pastebėti, kad paciento teigimu judrioje intensyvios terapijos skyriaus aplinkoje prikurtimą pastebėti buvo labai sunku – į šią problemą jis atkreipė dėmesį vėliau. Rekomenduojame pacientų klausti apie klausos sutrikimus jau intensyvios terapijos skyriuje, kai tai įmanoma, o apie ūmų klausos praradimą pranešantys pacientai turėtų būti skubiai nukreipti pas otolaringologą.“
Staigus klausos praradimas įtraukiamas į jau ir taip ilgą COVID-19 ilgalaikių komplikacijų ir pasekmių sąrašą – tai gali būti koronavirusą jau išgyvenusiems pacientams diagnozuota žala širdžiai, plaučiams ar kepenims. ŪNP atvejų kiekvienais metais visame pasaulyje 100 000 gyventojų registruojama tarp penkių ir 160, teigiama „British Medical Journal“ ataskaitoje.
Tiksliai neaišku, kas juos sukelia, bet sutrikimas gali pasireikšti po virusinės infekcijos. Tai gali būti gripas, herpis, reumatoidinis artritas ar ŽIV, tačiau visų šių virusų testai vyrui buvo neigiami.
Mokslininkai sako: „Nors tyrimų nėra daug, svarbu turėti omenyje ŪNP ir COVID-19 sąryšio galimybę. Tai – pirmasis registruotas neurosensorinio prikurtimo po COVID-19 infekcijos atvejis Jungtinėje Karalystėje. Kadangi virusas gyventojų tarpe yra pasklidęs, o prikurtimas yra sunkus sveikatos sutrikimas, svarbu ir toliau gilintis į šią temą. Tai ypač svarbu dėl poreikio greitai nustatyti ir gydyti prikurtimą bei dėl šiuo metu vyraujančio sunkaus medicininių paslaugų pasiekiamumo.“
Gydytojai taip pat bando paaiškinti, kaip COVID-19 gali paveikti klausą. Nors visų pirma kvėpavimo takų liga paveikia plaučius, COVID-19 dažnai apibūdinama kaip „daugelį sistemų apimantis susirgimas“, nes organizme jis sukelia daugybę problemų. Manoma, kad SARS-CoV-2, COVID-19 sukeliantis virusas, prisitvirtina prie tam tikro tipo ląstelių, dengiančių plaučius. Virusas neseniai taip pat buvo aptiktas panašiose ląstelėse vidurinėje ausyje, aiškina ataskaitos autoriai. SARS-CoV-2 taip pat sukelia uždegiminę reakciją ir padidina su prikurtimu siejamų medžiagų kiekį.
Prikurtimui prasidedant šiam pacientui buvo kiek padidėję su COVID-19 siejamų baltymų kiekiai. Dėl šios priežasties tiek tiesioginis viruso patekimas į ausį, tiek ląstelių stresą sukeliantis uždegimas gali būti tie mechanizmai, kurie koronaviruso infekcijos metu sukelia prikurtimą.
Tačiau mokslininkai taip pat pastebi, kad tam tikri vaistai, įskaitant tuos, kurie yra naudojami koronaviruso gydymui, sukelia ganėtinai didelė prikurtimo, tinito ar galvos svaigimo, kaip šalutinio poveikio, riziką. Šis fenomenas vadinamas ototoksiškumu, jį gali sukelti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, hidroksichlorokinas – vaistas nuo maliarijos, kuris bandomas ir nuo COVID-19.
„Šie antivirusiniai vaistai turi žinomą šalutinį poveikį, įskaitant tinitą ir prikurtimą, o jų sukeliami simptomai gali būti klaidingai priskiriami sukeliamiems koronaviruso“ – gegužės mėnesį rašė Mančesterio mokslininkų parengtos mokslinės apžvalgos autoriai.
Jų komanda teigia, kad labai reikia aukštos kokybės studijų, tiriančių COVID-19 poveikį klausai.
Pirmasis atvejis, kai COVID-19 sergančiam pacientui pastebėtas neurosensorinis prikurtimas, užfiksuotas Tailande balandžio mėnesį. Apie šią vyresnio amžiaus pacientę žinoma labai nedaug, bet teigiama, kad pradėjus vartoti vaistus jos būklė nepagerėjo.
Dar vienas prikurtimą patyręs 60 metų amžiaus pacientas, iš Hanoverio, Vokietijos, gydytojų buvo aprašytas rugpjūčio mėnesį. Jis sirgo sunkia COVID-19 forma ir buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje, o po to jam išsivystė dešiniosios ausies kurtumas ir kairiosios ausies neurosensorinis prikurtimas. Šis pacientas galiausiai įsigijo vidinės ausies dalies implantą.
Praėjusį mėnesį Egipte gydytojai taip pat pranešė apie pacientą, kurio koronaviruso testas buvo teigiamas, bet išskyrus prikurtimą jis neturėjo daugiau jokių ligos simptomų. Šiam pacientui iš dalies padėjo steroidų injekcijos. Abiem šiais atvejais pacientai neturėjo jokių kitų klausos sutrikimų ar gretutinių ligų, galinčių sukelti klausos praradimą.
Ketvirtas atvejis medikų buvo aprašytas Turkijoje, kai penkiems ŪNP turintiems žmonėms buvo atlikti koronaviruso testai. Vieno iš penkių pacientų SARS-CoV-2 testas buvo teigiamas, bet jis neturėjo daugiau jokių kitų simptomų.
