Geerto Wilderso vadovaujama PVV naujame 150 vietų parlamente gavo dvigubai daugiau vietų nei iki šiol ir turės didžiausią parlamentinę grupę – 37 atstovus.
Po jos rikiuojasi buvusio eurokomisaro Franso Timmermanso vadovaujamas Darbo partijos (PvdA) ir Žaliųjų kairiųjų partijos („GroenLinks“) blokas su 25 vietomis, kadenciją baigiančio ministro pirmininko Marko Rutte centro dešinės Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) su 24 vietomis ir naujai įkurta centristinė „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partija, per trečiadienį vykusius rinkimus gavusi 20 vietų.
Socialliberalai D66 gaus devynias vietas, o konservatyvi partija „Krikščionių demokratų kvietimas“ (Christen-Democratisch Appel, CDA) – penkias. „Ūkininkų ir piliečių judėjimo“ (BBB) rezultatai taip pat nustebino: nors jis užsitikrino septynis mandatus, jis vis tik nepateisino lūkesčių po labai gerų rezultatų kovą vykusiuose regioniniuose rinkimuose.
Rinkimus laimėjusiai PVV tikriausiai pirmajai bus pavesta suformuoti vyriausybę. Tačiau stabilios valdančiosios koalicijos sudarymas atrodo sudėtingas, nes PVV reikės įtikinti bent du partnerius. Jei jiems nepavyks, vėliau turės vykti kitų partijų derybos, o alternatyva galėtų būti didžioji koalicija. Derybų dėl kitos vyriausybės sudarymo perspektyvos yra neaiškios ir jos greičiausiai vėl bus ilgos, pažymi „Coface“.
Rinkimai sušaukti liepą žlugus M. Rutte vyriausybei, kurioje dirbo VVD, D66, CDA ir Krikščionių sąjunga (ChristenUnie, CU). VVD užėmė griežtesnę poziciją dėl imigracijos politikos ir norėjo sumažinti pabėgėlių skaičių, bet CU šį žingsnį užblokavo. Be kita ko, M. Rutte vėliau paskelbė, kad traukiasi iš politikos.
Rinkimų kampanijos pradžioje į žemės ūkį orientuota BBB gerokai pirmavo apklausose, nes vyraujantis politinis klausimas buvo nauji ES aplinkosaugos reikalavimai, kuriais siekiama smarkiai sumažinti nitratų išmetimą. Nyderlandų vyriausybė buvo paskelbusi, kad iki 2030 metų, be kita ko, nori 50 proc. sumažinti per trąšas išmetamų teršalų kiekį, o tai reikštų galą maždaug 30 proc. ūkių Nyderlanduose. Šioms priemonėms prieštaraujanti BBB didele persvara laimėjo šį kovą vykusius regioninius rinkimus, tačiau vėliau prarado pozicijas.
Priešindamasis BBB, socialdemokratas F. Timmermansas pasitraukė iš Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir už klimato kaitą atsakingo Komisijos nario pareigų ir stojo prie GL/PvdA aljanso vairo. Rugpjūtį į rinkimų kampaniją įsitraukė ir naujai įkurtas NSC. Jos įkūrėjas Pieteris Omtzigtas dėl asmeninių nesutarimų pasitraukė iš savo ankstesnės partijos CDA.
NSC yra krikščionių demokratų partija, kuri pasisako už socialinę rinkos ekonomiką, tačiau taip pat nepritaria gilesnei ES integracijai. Iki lapkričio pradžios NSC pirmavo apklausose, o po jos sekė VVD. Vadovaujant naujajai lyderei Dilan Yesilgoz-Zegerius, kuri vaikystėje emigravo į Nyderlandus iš Turkijos, VVD užėmė tvirtesnę poziciją politinio spektro dešinėje. Tačiau po 13 VVD valdymo metų partija išgyveno labai sunkius laikus. Be to, rudenį vis svarbesnis tapo imigracijos ribojimo klausimas, kurį PVV mini jau beveik 20 metų.
Dabar esama kelių koalicijos variantų. PVV, kaip rinkimų nugalėtojai, veikiausiai pirmajai bus pavesta užduotis suformuoti vyriausybę. PVV laikoma antiislamistine ir euroskeptiška politine jėga. Ji ragino Nyderlanduose uždrausti mečetes bei Koraną, o tai atbaidė potencialius koalicijos partnerius. Vis dėlto G. Wildersui neseniai išreiškus kiek nuosaikesnį požiūrį, kad dabar šie dalykai turėtų būti atidėti, VVD užsiminė, kad galėtų dirbti su PVV, jei pastaroji nekels savo atstovo į premjerus.
Visgi penktadienį D.Yesilgoz-Zegerius, M. Rutte politinė įpėdinė, sakė, kad jos partija oficialiai neprisijungs prie naujos koalicijos, bet galėtų ją paremti parlamente.
„Coface“ vertinimu, įmanoma koalicija su NSC, nes visos trys partijos palaiko imigracijos ribojimą ir kai kurias išimtis ES aplinkos apsaugos reglamentuose. Visgi išstojimas iš ES, kurio nori PVV, nebūtų priimtinas nei vienai partijai.
Tai galėtų būti pirma vyriausybė Nyderlandų istorijoje, kurioje tiesiogiai dalyvauja PVV. Anksčiau yra egzistavusi tik M. Rutte vadovaujama mažumos vyriausybė, turėjusi PVV paramą. Visgi tokia sankloda gyvavo vos dvejus metus.
F. Timmermansas yra išsakęs prieštaravimų darbui koalicijoje su PVV, tad vienintelė kita alternatyva jiems būtų suburti daug mažų partijų, nors toks kabinetas veikiausiai nebūtų labai stabilus ar sėkmingas.
GL/PvdA savo ruožtu galėtų suformuoti koaliciją su VVD ir NSC. Nors ji neturėtų absoliučios daugumos ir jai reikėtų kurios nors kitos mažesnės partijos paramos, pavyzdžiui, D66, ji galėtų būti darbinga.
„Taip susiklosčius įvykiams, bus įdomu stebėti, kur atsidurs socialdemokratai ir konservatoriai, nes jie aiškiai pabrėžė savo skirtumus rinkimų kampanijos metu, ypač imigracijos, gerovės bei aplinkosaugos klausimais“, mat nėra aišku, ar PVV vyriausybės perspektyva būtų pakankama priežastis koalicijai, sakoma „Coface“ vertinime.
Galiausiai būtų įmanoma ir mažumos vyriausybė, kurioje dirbtų VVD bei NSC. Tačiau jai kiekvienu klausimu tektų telkti paramą parlamente.
Apskritai aišku, kad stabilią vyriausybę suformuoti bus sunku ir veikiausiai tai vėl ilgai užtruks. Labiausiai tikėtina yra PVV, VVD ir NSC koalicija, bet net jei atsiras kita alternatyva, vyriausybės politika tikriausiai bus labiau priešiška didesnei imigracijai ir stipresnei integracijai į ES, o aplinkos apsaugos srityje bus padaryta mažesnė pažanga nei planuota, nors pusei Nyderlandų gresia potvyniai – ketvirtadalis sausumos ploto jau yra žemiau jūros lygio.
