O kartu su juo Ukrainos karių išlaisvintame Iziumo rajone buvo ir TV3 žinių bendradarbis.
Kilometrai suniokotų kelių veda į rudenį išlaisvintas nutolusias Charkivo srities gyvenvietes. Iziumo rajone, tarp sugriautų namų ir infrastruktūros, tebegyvena žmonės. Kai kur gyventojai jau metus skaičiuoja be elektros, šildymo ir vandens. Taip yra ir Spivakivkos kaime.
„Apsieiname. Mums išdalijo šviestuvus su saulės baterijomis. Kai kurie turi generatorius. Jungiam vakare generatorių, kad mano vaikas bent animacinį filmuką ar kažką galėtų pažiūrėti“, – kalba Spivakivkos gyventoja Nadežda.
80 procentų Spivakivkos gyventojų, kurių buvo keli šimtai, išvyko iš kaimo dar okupacijos pradžioje. Ir iki šiol jie negrįžta: darbo nėra, sąlygų gyventi – taip pat. Iki netoliese esančio didesnio miesto Iziumo greit nenuvažiuosi – kelyje didžiulės duobės. Didžiausia pramoga kaime – pokalbiai eilėje laukiant humanitarinės paramos.
Scena, kurioje iki plataus masto karo vyko įvairūs renginiai, jau seniai apaugusi piktžolėmis. Šiame apgriautame kaime linksmybių jokių, ką jau kalbėti apie vaikus. Jiems juk labai reikalinga psichologinė parama, karo metu vaikams reikia kažko, kas nuteiktų pozityviai.
Kaime liko keli vaikai. Vienas žuvo nuo rusų sprogmens skeveldros. Tad tėvai turi būti kaip niekad atidūs.
„Laikyti, kad niekur nenueitų, kad niekur neįlįstų. Kad liktų namuose, prie rūsio. Tik prasideda apšaudymas – visi puola slėptis į rūsį. Ir vaikai slėpėsi. Po okupacijos vaikų irgi negali paleisti. Visur daug minų. Mūsų kaimo dar neišminavo“, – pasakoja Spivakivkos gyventoja Valerija.
Ir štai Spivakivkos vaikams didelė šventė. Pirmąkart per metus nuo invazijos pradžios jie mato šou. Jį parengė ne šiaip bet kas, o žinomas klounas iš Italijos – Markas Rodaris.
Markas Rodaris yra žinomo italų rašytojo Džanio Rodario, garsiųjų „Čipolino nuotykių“ autoriaus, anūkas. Pats Markas nusprendė tapti klounu dar paauglystėje, jau tada jis rengė pasirodymus vaikams ligoninėse. Per savo karjeros metus Markas aplankė karo siaučiamas valstybes ir kitas teritorijas – Iraką, Siriją, Gazos ruožą. Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, atvyko ir ten.
„Man bendravimas su vaikais yra svarbus. Reikia, kad su manimi jie kalbėtųsi. Reikia pamatyti jų šypsenas ir atlikti magiškus triukus, kad jie žavėtųsi ir pradėtų bendrauti. Tada matau, kas jiems įdomu. Tai svarbiausia“, – kalba M. Rodari.
Pagrindinė klouno užduotis – vaikus perkelti į stebuklų pasaulį, rodant paprastus, bet juokingus triukus. Pasirodymas trunka pusvalandį ir jau nuo pat pradžių vaikai ima juoktis, paskui tyliai laukia naujo triuko. Nepaisant siaubingo gyvenimo aidint karui, Charkivo srities kaimuose dar lieka gyventi vaikai.
Išlaisvinti nedideli kaimai Charkivo srityje dažnai atrodo taip: ištuštėjusios gatvės, kuriose kartais praeina vienas žmogus ar važiuoja automobilis. Tačiau tai nereiškia, kad kaimuose nebegyvena žmonės – atvirkščiai. Suaugusieji ir jų vaikai tiesiog baiminasi apšaudymų, tad daugiausiai laiko jie praleidžia namuose arba jų rūsiuose.
Stresinėse situacijose tėvai savo vaikus saugojo kas kaip išmano ir stengėsi įtikinti, kad, nepaisant karo siaubo, jie yra saugioje vietoje.
„Užimame žaidimais. Tai kokį konstruktorių sudėliokime, tai papaišykime, tai dar ką nors. Tuoj praskris lėktuvas ir nebebus taip baisu. Arba kažkas sprogo, tai, žiūrėk, sprogo ne čia, ten toli sprogo“, – kalba Babenkovės gyventoja Svetlana.
Karui atslinkus iki Babenkovės, ginkluotų okupantų, žengusių kaimo gatvėmis, mažieji baiminosi. Todėl mamos ir tėčiai stengėsi, kad vaikai agresorius pamatytų kuo rečiau. Bandė aiškinti situaciją kuo paprasčiau, kad nieko neįprasto nevyksta.
„Jeigu būdavo tokių atvejų, kai eidavo kariai gatve, mes vaikams aiškinome taip, kad kariams vaikščioti gatve yra jų darbas. Sakėme vaikams, kad nieko baisaus, kad nieko nereikia daryti. Tai jų darbas – jie vaikšto ir tikrina“, – pasakoja Babenkovės gyventojas Roman.
Dabar vaikai gali elgtis daug laisviau. Pagaliau šiose vietose skamba vaikų juokas, kuriuo užsikrečia vis daugiau mažųjų. Vieną prajuokinsi, tuoj nusijuoks visa salė. Nuo to ir pradeda savo pasirodymą klounas.
„Man labai patiko. Klounas labai geras ir su juo buvo labai smagu“, – sako moksleivis Jegor.
Klounas visada turi iškart įsikūnyti į savo personažą, nesvarbu, ar pavargo, ar šąla, ar baiminasi – apie savo kelionę į rusų ištisus mėnesius siaučiamą Bachmutą sako italas. Ten jis taip pat linksmino rūsiuose nuo apšaudymų besislepiančius vaikus.
„Taip, man baisu. Aš bijau, bet galvoju apie tai, kad čia gyvena žmonės, čia gyvena vaikai. Jeigu jie gali gyventi, tai įkvepia drąsos atvykti pas juos“, – tvirtina M. Rodari.
Keliaudamas po Charkivo sritį Markas taip pat padeda vaikams mokytis. Juk ne visur yra elektra, kad galėtum prisijungti prie nuotolinių pamokų. Ir net jeigu elektra yra, jos tiekimas stringa. Problemos ir su internetu. Todėl vaikų knygos – galimybė mažiesiems nepamiršti mokslo.
Po pasirodymo vaikai gali imti tai, ko labiausiai geidžia.
„Meškiukas ir trys knygos! – Ar skaityti mėgsti, ar skaitai? – Ne... – Mama skaitys? – Taip, mama skaitys... – Ne, jis pats skaitys...“, – sako moksleivis Kiril.
Artimiausiu metu Markas planuoja aplankyti Donecko srityje, arčiau fronto, gyvenančius vaikus. Sako, buvo daugelyje vietų, kur vyko karas, jis ir baigėsi. Dabar jis svajoja pas Ukrainos vaikus atvykti pasibaigus karui, juk ir čia jis turi pasibaigti.
