Lygių galimybių sargai, du mėnesius tyrę situaciją Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, nusprendė: 3Č klasės, kurią lankytų tik romų tautybės vaikai, negali būti.
Prasilenkia su teisėmis
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba baigė tyrimą, pradėtą po „Vilniaus dienos“ publikacijos apie galimą romų vaikų diskriminaciją sostinės „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, kur čigonai mokosi ne su visais vaikais, bet specialiai jiems suformuotoje Č klasėje.
Specialistai priėjo prie išvados, kad Č klasės, kurioje auklėjami vien romų tautybės vaikai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, egzistavimas prasilenkia su žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis.
„Tai, kad atskira klasė suformuota vien čigoniukams, nėra gerai. Tokia mūsų ir ES pozicija“, – konstatavo tarnybos patarėja teisės klausimais Danguolė Grigolovičienė.
Po šio verdikto nuo naujų mokslo metų „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje Č klasės turėtų nelikti.
Mokinių klasės turės būti komplektuojamos, neskirstant vaikų pagal tautybę. Tiesa, kol kas galutinai neapsispręsta, ar tai galios ir dabartiniams 3Č klasės mokiniams. Svarstoma, juos nuo rugsėjo 1-osios išbarstyti po kitas klases ar pradinę mokyklą leisti baigti pagal tvarką, prie kurios vaikai jau įprato.
Nei skaito, nei rašo?
„Saulėtekio“ vidurinės mokyklos direktorė Reiza Zinkevičienė iškėlė problemą, kad dabartinius 3Č klasės auklėtinius išskirsčius po kitas klases, jose mokinių skaičius perkops leistiną normą. Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šį mokymo įstaigos vadovės argumentą vertina tik kaip iš dalies svarų.
„Sutinkame, kad vaikams priprasti prie naujų klasės draugų ir pedagogės nėra labai paprasta. Vis dėlto mes linkstame prie to, kad romų tautybės vaikai turi mokytis integruotose klasėse. Mūsų žiniomis, tą 3Č klasę dabar lanko ir tie vaikai, kurie vis dar nemoka nei skaityti, nei rašyti. Jei dalis vaikų būtų palikti kartoti kurso, vadinasi, mokinius reikėtų perkelti ne tik į trečias, bet, tarkime, ir į antras klases. Pagaliau judėjimas vyksta ir visoje mokykloje: juk kai kas išvažiuoja, kai ką tėvai perveda į kitas mokyklas“, – svarstė D.Grigolovičienė.
Neįgyja bendravimo įgūdžių
R.Zinkevičienė žada atsižvelgti į tarnybos pastabas, nors pabrėžė, kad čigonų mokymas atskiroje klasėje duoda geresnių rezultatų.
„Romų klasėje mokytoja turi galimybę su vaikais kartoti ir kartoti kursą. O integruotoje klasėje tai būtų neįmanoma. Nespėdami su visais romai žiniomis ima atsilikti ir tai vėliau sukelia problemų“, – sprendimą romų vaikus atskirti nuo kitų mokinių grindė „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos direktorė.
D.Grigolovičienė įsitikinusi, kad mokymo būdas čigonus atskyrus nuo kitų vaikų taip pat turi neigiamų padarinių.
„Ir 3Č klasėje yra gabių vaikų, vadinasi, mokydamiesi tik su silpnesniais jie nukenčia. Be to, juk ir integruotose klasėse ne visi vaikai pirmūnai, ne visi dešimtukininkai. Yra ir kita šios problemos medalio pusė – mokydamiesi atskiroje klasėje romai prasčiau socializuojasi, neprisitaiko prie aplinkos, neįgyja bendravimo su kitais vaikais įgūdžių ir pan.“ – aiškino D.Grigolovičienė.
Aiškinasi, kodėl būtent Č
Nors tyrimą iš esmės baigė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar kartą kreipėsi į miesto savivaldybės Švietimo departamentą su prašymu atsakyti į keletą klausimų. Visų pirma tarnyba domisi, kokiu pagrindu 3Č klasė buvo įsteigta ir kodėl būtent taip pavadinta. Be to, teiraujamasi, kaip konkrečiai su mokyklos nelankančiais vaikais dirba socialinė pedagogė, kokia ugdymo programa įgyvendinama 3Č klasėje ir kaip kontroliuojama ugdymo kokybė.
„Girdėjome, kad vaikai 3Č klasėje pagal mokymosi lygį skirstomi į pirmokus, antrokus ir trečiokus, todėl įdomu, kokiu pagrindu jie perkeliami į aukštesnę klasę“, – svarstė D.Grigolovičienė.
Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis prisipažino girdėjęs apie romų diskriminacijos problemą „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, tačiau atkreipė dėmesį, kad ugdymo procesas – mokyklos vidaus darbo reikalas. „Nors mokyklos steigėja yra savivaldybė, mokyklos vadovybė savarankiškai rūpinasi, kaip geriau organizuoti ugdymo procesą. Aišku, atsižvelgsime į tarnybos išvadas ir teiksime savo pasiūlymus mokyklai, kaip pakoreguoti veiklą“, – tikino G.A.Petronis.
Mokykloms trūksta pagalbos
Vilniečių savanorių, besirūpinančių, kad čigonų vaikai baigtų bent pradinę mokyklą, grupę subūrusi vilnietė Birutė Sabatauskaitė džiaugėsi, jog į romų diskriminacijos mokyklose problemą pagaliau buvo atkreiptas visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesys.
„Tačiau kol kas sunku vertinti, nes niekas realiai nepadaryta. Išvada, kad 3Č neturėtų likti, dar nereiškia, kad jos jau neliko. Savivaldybė, kaip steigėja, irgi atsakinga dėl kilusių problemų, todėl kaltinti vien mokyklos administraciją negražu. Tai ir blogiausia, kad visas bėdas, susijusias su vaikų ugdymu, mokyklos paliekamos spręsti vienos. O juk turėtų padėti ir savivaldybė, bet ji, pasirodo, apie realias problemas iš esmės nelabai ką žino“, – kalbėjo B.Sabatauskaitė.
Dienraštis kovą rašė, kad susipažinę su romų bendruomenės problemomis dvi dešimtys pilietiškai nusiteikusių vilniečių prieš metus užsimojo sulaužyti stereotipus ir padėti romų vaikams kuo ilgiau išlikti mokykloje. Savanoriai nusprendė su vaikais dirbti individualiai ir kartą per savaitę skiria kelias valandas padėti jiems ruošti namų darbus.
Mokytis kliudo skurdas
* Romai iš mokyklos iškrenta gana anksti. Trinti suolui paprasčiausiai pritrūksta motyvacijos: tenka mokytis kalba, kurios nemoka.
* Mokymosi procese tėvai vaikų negali palaikyti, nes patys yra neraštingi.
* Problemų sukelia ir skurdas. Žiemą vaikai praleidžia pamokas, nes neturi žieminių batų ar šiltų drabužių. Tėvams susirgus, vaikai lieka namuose prižiūrėti mažesniųjų brolių ir sesių. Eiti į mokyklą gali sukliudyti ir, pavyzdžiui, užsitęsęs danties skausmas, kai nėra kam vaiką nuvesti pas odontologą.
* Praleistos pamokos palieka spragų, kurioms užkaišyti reikia daug pastangų: ne tik vaiko, bet ir mokytojo. Neretu atveju pedagogams stinga supratingumo ir noro padėti. Dėl išankstinių nuostatų čigonus jie nurašo kaip nevykėlius, iš kurių nieko gero vis tiek nebus.
Dovilė Jablonskaitė
