Trys dienos po sutarties dėl JAV priešraketinio skydo radaro dislokavimo Čekijos valdžia pranešė, kad sulėtėjo naftos tiekimas iš Rusijos.
Vyriausybės atstovai neatskleidė, kokiu mastu sumažėjo naftos srautas, ir jo nesiejo su Vašingtono ir Prahos trečiadienį pasirašyta sutartimi, pranešė JAV dienraštis „The New York Times“. Tačiau Praha deda pastangas, kad išgautų „Družbos“ vamzdyną valdančios „Transneft“ paaiškinimą.
Sutartį tarp JAV ir Čekijos tvirtai kritikuoja Rusija, teigdama, kad priešraketinis skydas Vidurio Europoje yra grėsmė jos saugumui. JAV tvirtina, kad jis skirtas apsiginti nuo „neprognozuojamo“ Irano.
JAV ir Čekija liepos 9 dieną susitarė, kad netoli Prahos bus įkurta priešraketinio skydo radaro bazė.
Tuo metu Lenkija atsisakė leisti amerikiečiams savo pajūryje dislokuoti raketas perėmėjas, kadangi mainais nesulaukė lūkesčius atitinkančio pasiūlymo dėl gynybinių sistemų dovanojimo.
Beje, „The New York Times“ publikacijoje užsimena, kad dėl raketų perėmėjų bazės Vašingtonas toliau „kalbasi“ arba „derasi“ ir su Lenkija, ir su Lietuva.
Vertina atsargiai
Čekai kol kas atsargiai vertina galimą politinę naftos tiekimo nesklandumų potekstę.
„Mes nenorime sakyti, ar tai susiję“, – JAV dienraščiui sakė Čekijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Zuzana Opletalova ir pridūrė, kad ministerija tikisi gauti daugiau informacijos pirmadienį.
Į raštiškus kreipimusis, siųstus penktadienį pasibaigus darbo valandoms, naftotiekio „Družba“ operatorius „Transneft“ neatsakė.
Naftos srautas gali kisti dėl techninių priežasčių, tačiau čekai akivaizdžiai įtaria galimas politines sąsajas.
Praha pareiškė bandysianti gauti informacijos per savo ambasadą Maskvoje. Taip pat užsiminta, kad Čekija turi 95 dienų naftos rezervų.
Čekai - saugūs
Sovietinis naftotiekis „Družba“, kurio atšaka iki 2006 metų tiekė žaliavą „Mažeikių naftai“ bei Ventspilio terminalui, jungia Sibiro naftos telkinius su Vidurio ir Rytų Europa.
Maskva nuolatos neigia savo energetinius išteklius naudojanti politiniams tikslams.
Tačiau energetinio šantažo atveju Čekija būtų kur kas mažiau pažeidžiama nei Ukraina, kuriai prieš dvejus metus rusai prisuko gamtinių dujų kranelį.
Dar praeitą dešimtmetį čekai nutiesė alternatyvų naftotiekį iš Vokietijos, kuriuo atplūsta Vidurio Rytų ir Šiaurės jūros nafta.
Ministerijos teigimu, šis vamzdynas gali visiškai kompensuoti žaliavą net rusams visiškai nutraukus tiekimą.
Skaičiuojant dujų ir naftos resursus, Rusija yra didžiausia pasaulyje energetinių išteklių eksportuotoja. Daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių yra visiškai priklausomos nuo jos resursų.
„Atsakingai, kaip visada“
Rusija nuolatos neigia naudojanti savo energetinius išteklius kaip užsienio politikos įrankį.
Šalies premjeras Vladimiras Putinas penktadienį „Interfax“ teigė, kad Rusija „vykdys visus įsipareigojimus užsienio partneriams ir vidutiniu, ir ilguoju laikotarpiu“.
„Mes elgsimės atsakingai, kaip paprastai“, – sakė jis.
2006-ųjų sausį vyriausybės valdomas „Gazprom“ trims dienoms nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Tuomet, metai po „Oranžinės revoliucijos“, kurios metu valdžioje prorusišką vyriausybę pakeitė provakarietiška, Maskva siekė padidinti dujų kainą, tačiau Kijevas pasipriešino.
Kai „Mažeikių nafta“ buvo parduota ne rusų kompanijai, o lenkų „PKN Orlen“, buvo nutrauktas naftos eksportas į Lietuvą. Rusai tuomet paaiškino, kad „Družbos“ atšaka yra pernelyg susidėvėjusi.
