Iš dalies, didžioji dalis yra teisūs, nes nuo maždaug devinto dešimtmečio pabaigos, šio gamintojo automobiliai buvo niekas kitas, tik atmestinai sukurtos didžiulės sofos.
Vis dėlto, „General Motors“ koncerno puošmena norintis tapti „Cadillac“, kadaise buvo vienas garbingiausių ir technologiškai pažangiausių automobilių gamintojų pasaulyje. Norite keleto įrodymų?
1902 metais įkurta bendrovė tapo pirmuoju automobilių gamintoju, kuris į savo mašinas pradėjo montuoti užvedimo spynelę. 1911 metais „Cadillac“ automobiliuose atsirado elektrinis starteris. 1916 metais „Cadillac“ automobiliuose buvo pradėta naudoti visiems vairuotojams įprastas prietaisų išdėstymas, kuomet pavarų svirtis ir rankinis stabdis yra dešinėje pusėje, o akceleratoriaus, stabdžių ir sankabos pedalai buvo išdėstyti vienas šalia kito.
Daugelį „Cadillac“ nuolatos stengiasi būtų vienu žingsniu priekyje ir nenusileisti tuometiniams varžovams iš Europos. Visų, pačių geriausių „Cadillac“ savybių pavyzdys buvo „Cadillac Fleetwood“.
O viskas prasidėjo nuo...
Ketvirto dešimtmečio pradžioje visą pasaulį užvaldė išskirtinių kėbulų gaminimo menas. Kiekvienas ponas norėjo turėti ne varguolišką, visiems tinkanti kėbulą. Vietoj to, jis paskambindavo specialioms dirbtuvėms, kurios pagal jo norus ir užsakymus pagamindavo išskirtinį ir analogų neturintį kėbulą.
„Cadillac“ užuodusi aukso gyslelę, nusprendė sukurti išskirtinių modelių seriją – „Fleetwood“. Pagrindinė šio eksperimento mintis – pasiūlyti išskirtinių, riboto serijos modelius, kurie atitiktų įnoringų ponų norus.
Pirmoji „Fleetwood“ modelių serija buvo pristatyta ne pačiu tinkamiausiu laiku – įpusėjus didžiajai depresijai. Tai buvo didžiausia kapitalistinio ūkio krizė, vykusi 1929 - 1933 metais. Ji apėmė visas ūkio šakas ir nusirito per visą pasaulį. Todėl nenuostabu, kad „Cadillac“ pagamino labai mažai pirmųjų „Fleetwood“ egzempliorių, tačiau pirmasis eksperimentas tapo labai puikiu pagrindu, kurio dėka „Cadillac“ galėjo pasiūlyti įvairiausio plauko kėbulo tipus. Sedanai, kupė, kabrioletai, limuzinai - visi turėjo „Fleetwood“ vardą ir buvo komplektuojami su aštuonių cilindrų motorais.
Pasibaigus itin skaudžiai ekonomikos krizei, „Cadillac“, kaip ir daugelis gamintojų, turėjo kruopščiai suplanuoti kaip išleisti kiekvieną itin brangų centą. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl „Fleetwood“ tapo „Sixty Special“ ir „Series 70“ modelių komplektacijos lygiu. Pigu, efektyvu ir naudinga.
„General Motors“ tokios pačios politikos laikėsi ne vienerius metus. „Fleetwood“, kaip įrangos lygis, buvo naudojamas nuo 1935 iki net 1986 metų. Per šį milžinišką laiko tarpą „Cadillac“ sukūrė tik porą modelių, kurie buvo verti dėvėti „Fleetwood“ emblemą. Tai – „Cadillac Fleetwood Limousine“ ir „Cadillac Fleetwood Brougham“.
Skausmingas nuopuolis
1985-ieji metai – į „Cadillac“ modelių gamą, oficialiai, sugrįžta garsusis, bet tuometinei vairuotojų kartai jokios prasmės neturintis, „Fleetwood“ vardas. Šį kartą „General Motors“ legenda tapusį „Fleetwod“ vardą panaudojo ant vidutinės klasės sedano bagažinės dangčio. Ar tai buvo geras sprendimas? Ekonominiais sumetimais – bene nepriekaištingas. Žvelgiant iš kitos barikadų pusės – apgailėtinas.
Didžiausią tuomet gamintų „Fleetwood“ problema – kompaktinės klasės automobiliams būdinga dinamika. Nors šie amerikietiški sedanai buvo poruojami su didingai atrodančiais 8 cilindrų agregatais, jie sugebėdavo išvystyti ne daugiau nei 200 arklio galių. 200 arklio galių automobiliui, kurio ilgis siekė 5 metrus. Tik pabandykite įsivaizduoti agoniją, kurią patirtumėte bandant aplenkti kitą eismo dalyvį.
„General Motors“ į sveiką protą atėjo po beveik dešimties metų – 1993. Nuo tada „Fleetwood“ vardas buvo naudojamas tik ant galiniais ratais varomų ratuočių. Šis pokytis į „Cadillac“ stovyklą atsiuntė pakankamai dosnų, automobiliui sukurti skirtą biudžetą.
Kaip ir priklauso tuometiniams „General Motors“ kūriniams, itin plačios modelių gamos viršūnėje buvęs „Fleetwood“ sedanas turėjo skaitmeninį prietaisų skydelį, keturių (!) laipsnių automatinę pavarų dėžę, klimato kontrolę, visos apdailos medžiagos buvo padengtos oda, praktiškai visi prietaisai buvo valdomi elektra. Skamba juokingai, ar ne? Bet visi šie privalumai analogiškame europietiškame sedane būdavo pakankamai retas reiškinys. Nebent tai buvo S klasės „Mercedes Benz“.
„General Motors“ vadovybė norėjo, jog „Fleetwood“ vardas daugeliui asocijuotųsi su aukščiausios klasės prabanga. Bėda yra ta, jog tuometinės kartos vairuotojams prabanga asocijuodavosi su dydžiu ir mase. Viso to rezultatas – net 5,7 metro ilgio jachta, kurios ratus suko iš „Chevrolet Corvette“ pasiskolintas 5.7 litro, 260 arklio galių išvystantis variklis. Atrodo įspūdingai, bet tik penkias minutes.
Vos kelis metus gyvavęs klasikinės komponuotės sedanas, po labai atkaklios kovos turėjo pripažinti sparčiai augantį SUV tipo automobilių populiarumą. „General Motors“ tiesiog nebematė reikalo gaminti aukštesnės klasės sedano, kuris per vienerius metus suranda po maždaug 15 000 pirkėjų.
1997 metais „Fleetwood“ gamyba buvo nutraukta visiems laikams be jokių užuominų sugrąžinti garsųjį „Cadillac“ vardą. „General Motors“ tais pačiais metais nutraukė visų, klasikinės komponuotės sedanų gamybą, o jų vietą užėmė gerokai pigesni ir kelis kartus populiaresni „Chevrolet Suburban“ ir „Chevrolet Tahoe“.
