Seimo pirmininku dar kartą tapo socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Už jį balsavo 76 parlamentarai, prieš - 46.
Didelės intrigos balsuojant nebuvo. Č. Juršėno kandidatūrą rėmė ne tik valdančioji koalicija, bet ir opozicinis Liberalų sąjūdis.
Tiesa, konservatoriai ragino neremti kandidato ir taip išbandyti valdančiosios koalicijos stiprumą.
„Šiemet švenčiame dvidešimtąsias Sąjūdžio metines, ir išrinkti Č. Juršėną tokia proga būtų pasityčiojimas iš didelės tautos dalies, besiaukojusios dėl nepriklausomybės“, - piktinosi konservatorius R. Kupčinskas.
Jurgis Razma savo kalboje buvo nuosaikesnis - jis įvertino Č. Juršėno politinę patirtį bei gerąsias savybes, tačiau teigė, kad Seimo pirmininkas renkamas ne pagal tai. Konservatorius pasigedo Č. Juršėno vaidmens sprendžiant politinius klausimus, be to, jis prisiminė istoriją, kuomet Č. Juršėnas tarpininkavo abejotiname kelių šimtų tūkstančių litų valstybės biudžeto lėšų skyrime savo artimo draugo sūnaus, kad ir pažangaus studento mokymuisi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl J. Razma reikalavo netaikyti dvigubų standartų Č. Juršėno ir atsistatydinusio V. Muntiano atvejais.
Parlamentaras minėjo ir spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad Č.Juršėnas su kitais partijos kolegomis spaudė Valstybės saugumo departamentą, o per jį ir Generalinę prokuratūrą, pripažinti vieno socialdemokrato savižudybę nužudymu.
„Neturime pagrindo manyti, kad Seimo Pirmininku išrinkus Č.Juršėną, kas nors Seime iš esmės pasikeistų į gerąją pusę, nematome jokių permainų galimybės“, - „Tėvynės Sąjungos“ poziciją apibendrino J. Razma.
Partijos Tvarka ir teisingumas lyderis taip pat ragino nebalsuoti už Č. Juršėną, nes, anot jo, kaip socialdemokratas, jis esąs atsakingas už nevykusią politiką, dėl kurios pačių socdemų ir Seimo autoritetas yra ženkliai kritę.
V. Muntianas: nekaltas, bet atsistatydinsiu
Pirmadienį savo užregistruotą atsistatydinimo pareiškimą parlamento vadovas Viktoras Muntianas patvirtino iš Seimo tribūnos. Seimo nariai patenkino jo pareiškimą 110-ai balsavus už, 3-ims susilaikius.
Vaizdo reportažas iš vykusio posėdžio – straipsnio pabaigoje.
Atsistatydinęs politikas pripažino praeitą vasarą padaręs klaidingą veiksmą ir todėl leidęs suabejoti savo siekiais. „Visų pirma turiu atsiprašyti Jūsų už tai, ką padariau ne taip,“ – sakė V. Muntianas. Atsakydamas į klausimus Seimo pirmininkas pripažino galimai supainiojęs privačius ir viešus interesus, tačiau neigė bet kokią korupciją.
Pilietinės demokratijos partijos lyderis žadėjo išsiaiškinti, kodėl kompromituojanti ir „tendencinga“ informacija paaiškėjo būtent dabar.
Pasak V. Muntiano, šalyje vykdomos viešųjų ryšių akcijos, formuojamas atitinkamas Lietuvos įvaizdis, kuris būsiąs pateiktas ir rudens rinkimuose. Seimo pirmininkas, aiškiai turėdamas omenyje buvusius bendražygius iš Darbo partijos, pabrėžė, jog tie, kas anksčiau labiau buvo linkę slėptis Maskvoje, dabar labai pamilo Lietuvą. „Labai jaudinuosi dėl to, kad mėginama manipuliuoti teisėsaugos institucijomis. Tikiu, kad Seimas sugebės užkirsti tam kelią,“ - sakė V. Muntianas.
V. Muntianas, atsakydamas į Seimo narių klausimus, nepaneigė kalbų apie galimą parlamentaro Antano Valionio šantažą savo atžvilgiu. Seimo pirmininkas pareiškė, jog pokalbiai jo kabinete greičiausiai yra įrašomi ir būsią galima juos pasiklausyti. A. Valionis replikavo būtinai to reikalausiąs.
Seimo pirmininko pareigas laikinai eis jo pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Jis yra ir vienintelis kandidatas, kurio kandidatūra tapti naujuoju pirmininku pateikta Seimui. Jį parašais parėmė 45 parlamentarai. Prisistatydamas kandidatas ragino iki kadencijos pabaigos susitelkti ties svarbiausiai darbais. Taip pat pažadėjo būti visiems vienodai teisingas.
Konservatorius Andrius Kubilius suabejojo ar Č. Juršėnas bus išrinktas ir ar yra tinkamas kandidatas bei teiravosi ar jis nėra lankęsis darbiečio J. Pinskaus namuose, kur, anot žiniasklaidos, prieš pusantrų metų buvęs suderintas G. Kirkilo tapimas premjeru.
Frakcijos Tvarka ir teisingumas lyderis Valentinas Mazūronis sakė, jog frakcija nebalsuos už Č. Juršėną ne dėl asmeninių savybių, o todėl, kad jis atstovauja socialdemokratams, kurie esą atvedė Lietuvą į gilią politinę krizę.
Nepasitikėjimas dėl prieš pusmetį padaryto įrašo
V. Muntianui kėdė susvyravo prasidėjus vadinamajai „Kauno savivaldybės“ bylai, kuomet jis buvo įtartas dalyvavęs machinacijomis žemės sklypais Kauno rajone.
Kalbėdamas Seime V. Muntianas patvirtino, kad buvo susitikęs su korupcijos byloje įtariamu Kauno apskrities viršininko pavaduotoju Virginijumi Vizbaru ir sumokėjo jam 2000 litų, tačiau mokėjęs ne jam asmeniškai, o už atliktą darbą.
Iš Seimo tribūnos jis išdėstė versiją, atseit tarpininkavęs civilinėje sutartyje. Neva į Seimo pirmininką kreipėsi Vilhelmas Grūdė (Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas), kuris liko nepatenkintas „sklypų perskirstymo“ Kaune sąlygomis. Mokestis buvęs keliasdešimt kartų aukštesnis nei sklypų vertė. Seimo pirmininkas sutiko padėti.
V. Muntianas kreipėsi į kelis pareigūnus, kurie paaiškino, kad sandorį galima sudaryti pigiau - viso labo už 2 tūkst. litų. Vėliau tą sklypą turėjęs pirkti V. Muntiano giminaitis Vasiliauskas. Parlamento vadovo teigimu, su V.Vizbaru jie buvo sudarę žodinį susitarimą, kad pastarasis suras jam įmonę, kuri sutvarkytų visus sklypo padalijimo reikalus, nes V. Muntianas esą nenorėjęs vargti.
Seimo vadovas taip pat pabrėžė, kad nenorėjo pakeisti žemės paskirties, o tik padalinti sklypą. V.Muntianas neigė bet kokius kaltinimus kyšininkavimu.
Parlamentarų Seimo pirmininko pasiteisinimai neįtikino. Parašus dėl jo interpeliacijos jau buvo surinkusi Darbo partijos frakcija.
Įžiūrimi ir kiti skandalo motyvai
Tiesa, Seime svarstomi ir kiti galimi V. Muntiano „vertimo“ motyvai. Pilietinės demokratijos (PD) frakcija, kuriai priklauso ir V. Muntianas, teturi tiek narių, kiek frakcija juridiškai gali mažiausiai turėti – septynis. Bet kurio iš jų pasitraukimas frakciją sunaikintų ir jai priklausantys komitetai atitektų kitiems.
Pats Algimantas Matulevičius portalui „Balsas.lt“ sakė: “Ar būtų, ar nebūtų kilęs tas skandalas su V. Muntiano nederamu elgesiu – jie mėgintų vis tiek. Dabar tai tik dingstis. Beje, dar reikės aiškintis, kodėl nuo rugsėjo mėnesio turėtą informaciją apie nederamą Seimo pirmininko elgesį specialiosios tarnybos sąmoningai nutekino vienai iš žiniasklaidos priemonių būtent dabar. Tai, kas vyksta dabar, yra kaina, kurią mokame už ligšiolinį frakcijos laviravimą“.
Pasak A. Matulevičiaus, laikas gali būti pasirinktas neatsitiktinai – siekiant vienu skandalu slopinti kitus. „Kai pradedamos tirti Gedimino Kirkilo tapimo premjeru aplinkybės ir to paties „valstybininkų“ klano vaidmuo, kai kyla abejonės, ar Valdas Adamkus nepažeidė Konstitucijos ir nepardavė pilietybės, išmetama šita informacija. Kodėl ji nebuvo prokurorų pateikta Seimui?“- svarstė parlamentaras.
