Seimo kuluaruose aptariami Valdo Adamkaus rinkiminių skolų apmokėjimą lydintys įtarimai: esą Viktoro Uspaskicho finansine parama pasinaudojęs šalies vadovas gali būti pažeidžiamas ir nesavarankiškas priimant sprendimus.
Pirmadienio Seime prasidėjus naujai parlamento sesijai Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas nuogąstavo dėl padarinių, kuriuos gali sukelti spaudoje vėl pasirodžiusi informacija apie galimai neskaidrų prezidento Valdo Adamkaus rinkiminių skolų apmokėjimą. Pasak Č. Juršėno, tai gali trikdyti parlamento darbą, paskatinti vienus reikšti solidarumą su šalies vadovu, kitus jį pulti, sudarinėti laikinas komisijas. Tai, anot Seimo vicepirmininko, nepasitarnautų darniam darbui.
Tiesa, kol kas oficialių iniciatyvų šiuo klausimų nepaskelbta, tačiau užkulisiuose klausimas aptariamas. Valdantieji yra linkę solidariai remti prezidentą, o opozicija nėra iki galo apsisprendusi.
Valdančiosios koalicijos partnerių liberalcentristų atstovas Vytautas Bogušis, pritardamas Č. Juršėnui, teigia, jog Seime klausimas gali būti eskaluojamas tik keliant destrukciją. „Ten nieko naujo nėra, atrajojama tas pats per tą patį. Gal dar sugalvos apkaltą Prezidentui arba dar kokį nors šou. Juk artėja rinkimai, tai galima reikšti po interpeliaciją per dieną,“ - ironizavo liberalcentristas, kalbėdamas portalui „Balsas.lt“.
Partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Valentinas Mazuronis portalui Balsas.lt“ teigė, jog jo frakcija Seime būtinai kels šį klausimą ir reikalaus, jog Konstitucinis Teismas (KT) išaiškintų, ar pilietybės suteikimas Rusijos piliečiui Mansurui Sadekovui nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. „Pagal datas išeina įdomus sutapimas. Išeina, kad iškart po to, kai buvo gauta finansinė parama, buvo suteikta pilietybė Viktoro Uspaskicho rekomenduotam asmeniui, kuris pas jį dar ir dirbo. Man asmeniškai visa tai labai primena pilietybės pardavimą,“- sakė V. Mazuronis.
Seime kalbinti konservatoriai teigė dar negalį pasakyti kaip elgsis. Viena iš partijos lyderių Rasa Juknevičienė „Balsas.lt“ taip pat pabrėžė, jog informacija esanti ne nauja. Šiuo metu, anot jos, akivaizdu, kad bent dalis Seimo narių šį klausimą būtinai kels, tačiau konservatoriai jo dar nesvarstę.
Kartu Tėvynės Sąjungos frakcijos nariai primena, jog neaiškumų dėl V. Adamkaus skolų dengimo ir finansavimo būta jau ir prieš renkant jį antrai kadencijai, dėl ko konservatorių parama dabartiniam prezidentui buvusi saikinga. Tuomet konservatoriai rėmė dar ir Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. Pastarąjį, beje, rėmė ir V. Uspaskichas.
***
Kovo 7 d. straipsnį apie V. Adamkaus buvusių rinkiminių skolų problemą paskelbė „Lietuvos žinios“. Po pralaimėtų prezidento rinkimų 2003-aisiais V. Adamkaus rinkimų skola siekė 1,2 mln. litų. Tuomet skelbta, kad skola bus perduota V. Adamkaus fondui, nes per mėnesį po rinkimų turi būti uždarytos specialiosios, tik rinkimų kampanijai skirtos sąskaitos.
Remiantis oficialiais pranešimais, V. Adamkui pirmąją kadenciją einant prezidento pareigas metinis jo fondo biudžetas siekdavo vos kelis tūkstančius, kartais - kelias dešimtis tūkstančių litų. Tuos pinigus pervesdavo pats V. Adamkus, taip pat fondo steigėjai, tarp kurių yra žinomų politikų ir verslininkų. Netrukus po to buvo prabilta, kad dalį rinkimų skolos - daugiau kaip 400 tūkst. litų - V. Adamkui per jo fondą padėjo padengti Darbo partijos lyderis, Kėdainių verslininkas Viktoras Uspaskichas.
Kaip praėjusį penktadienį rašė “Lietuvos žinios“ (LŽ), Prezidento aplinkos žmonės esą teigia, jog dėl 400 tūkst. litų paramos susitarta neva pažadėjus paslaugą - Lietuvos pilietybę V. Uspaskicho rekomenduotam žmogui. Rusijos piliečiui Mansurui Sadekovui, kuris tuo pat metu buvo ir Rusijos verslininkas ir V. Uspaskicho įmonės meistras, rekomendaciją parašė pats „darbiečių“ lyderis ir jo kolegos.
Gautą M. Sadekovo prašymą iškart, vasario 19-20 dienomis, esą „palydėjęs“ avansas - į V. Adamkaus fondą buvo pervesta 200 tūkst. litų iš Vilniaus banko Kėdainių ir Panevėžio filialų. Aukotojai - dešimtys V. Uspaskicho įmonių darbuotojų nusprendė paremti pralaimėjusį V. Adamkų 1-10 tūkst. litų sumomis. Iš oficialių dokumentų matyti, jog tada šie asmenys gaudavo minimalų atlyginimą.
O jau Vasario 24-ąją, likus vos dviem dienoms iki naujojo šalies vadovo R. Pakso inauguracijos, prezidentas V. Adamkus dekretu Nr. 2073 suteikė M. Sadekovui Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Tuometiniuose oficialiuose pranešimuose teigiama, kad paskutinis tą kadenciją V. Adamkaus vadovautos Pilietybės komisijos posėdis įvyko dar vasario 6 dieną. Per jį nutarta pilietybę suteikti 13 užsienio piliečių, bet M. Sadekovo pavardės tarp tų asmenų nebuvo.
Spaudoje pasirodė įtarimų, jog V. Uspaskichas galėjo šantažuoti V. Adamkų ar jo aplinkos žmones, o tai, esą sąlygojo ir šalies vadovo paramą buvusiam skandalingajam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Arvydui Pociui. Kelis metus turėta informacija apie Darbo partijos ir jos lyderio galimas buhalterines machinacijas tuomet buvo imta realizuoti ypatingos skubos tvarka ir V. Uspaskichui teko slėptis Maskvoje.
Paskui kilusio VSD skandalo metu A. Pocius ir jo šalininkai, gindamiesi nuo kritikos, mėgino teigti, jog tai tesąs V. Uspaskicho kerštas. Nepaisant to ir Prezidento paramos, parlamentinio tyrimo metu atskleistos skandalingos VSD vadovybės veiklos aplinkybės privertė A. Pocių palikti postą.
