Anot Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Kęstučio Glavecko, dabartinė sudėtinga ekonominė situacija yra praėjusios valdžios palikimas. Šiandien spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad vietoj socdemų vadinamojo „švelnaus nusileidimo“ Lietuva tėškėsi veidu į žemę.
Spaudos konferencijoje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sakė, kad šiandien buvęs premjeras Gediminas Kirkilas jo paklausė, kodėl valdantieji taip sunkiai traukia vežimą. „Matyt, dėl to, kad Jūs tą vežimą palikote be ratų“, – lyg juokais, lyg rimtai atsakė K. Glaveckas.
K. Glaveckas teigė, kad nors socialdemokratai aršiai puola ir dabartinę Vyriausybę kaltina „viskuo, kuo tik įmanoma“, iš tikrųjų už dabartinę situaciją atsakomybę turėtų prisiimti buvę valdantieji. „Vietoj normalių kėdžių mes radome elektros kėdes“, – pareiškė K. Glaveckas. Anot jo, praėjusi Vyriausybė iššvaistė pinigus, netaupė, kada reikėjo taupyti, nestabdė bankų paskolų būstui ir vartojimui augimo, o atvirkščiai – skatino.
„Jeigu mes būtumėme palikę socialdemokratų galiojantį biudžetą, antrą ketvirtį mes būtumėm priartėję prie finansinio kracho duobės“, – žurnalistams pareiškė liberalsąjūdietis. Todėl Vyriausybė buvo priversta skubos tvarka imtis tų priemonių, kurios dabar piktina visuomenę.
Anot K. Glavecko, pagrindinė Lietuvos ekonominė problema – valstybės finansinių rezervų nebuvimas. Pavyzdžiui, Estija savo rezerve turi 8 mlrd., o Lietuva – tik apie 1,3 mlrd. litų. Būtent dėl menkų finansinių rezervų mūsų šalis negali elgtis taip, kaip kitos valstybės – didinti investicijas ir mažinti mokesčius. „Esminis skirtumas – mes neturim rezervų. Mes negalime spausdinti pinigų, ką daro, pavyzdžiui, Amerika. Turtas, kuriuo disponuoja valstybė, taip pat yra menkas“, – aiškino ekonomistas.
K. Glaveckas pateikė skaičius, verčiančius sunerimti. Pasak jo, praėjusiais metais nebuvo gauta net 9,3 procento planuotų pajamų, iš ES nesugebėjome paimti maždaug 1,7 mlrd. litų, nesurinkta daugiau nei milijonas planuoto gyventojų pelno mokesčio, 790 milijonų litų PVM.
Anot Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, Lietuva bandys skolintis iš įvairių šaltinių pigesnių pinigų, tačiau kol kas, jo nuomone, skolintis iš TVF nėra būtinybės, tačiau „niekada ekonomikoje negalima sakyti ne“.
K. Glavecko teigimu, šiuo metu Lietuvai reikia mažiausiai 10-15 mlrd. litų. Pasak jo, 3,8 milijardo litų septyneriems metams bus skolinamasi iš Europos investicinio banko, dar du milijardai – iš kitų Europos finansinių institucijų.