Plačiau apie situaciją buvusį VSD vadovą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Girdime, kad netoli Lietuvos jau yra susitelkę šimtai ar tūkstančiai nelegalių migrantų ir esą Baltarusios pareigūnai informavo, kad jie naktį turėtų eiti per Lietuvos sieną. Ko mes galime tikėtis?
Paprastai tokie šturmai, kuriuos mes tokiu žodžiu vadinam, yra be kulkosvaidžių, automatų, bet yra šturmai. Paprastai tai yra tokių akcijų paskutinė stadija. Ir čia yra paskutinė stadija, bet kiek ji tęsis, nežinau. Mano manymu, gali tęstis apie dvi savaites. Kadangi vis tiek Europa kyla, negalės į tai nereaguoti, Minsko režimas reaguos ir tas, kas ten daugiau už nugaros vadovauja, reaguos, bet dvi savaites gali tęstis.
O ko mes realiai galime imtis?
Šiuo metu aš siūlyčiau pradėti keisti taktiką, nes apgręžimo politika buvo teisinga, ji suveikė, ji dirba, yra informacija pateikiama į išorę, į Iraką, į Siriją, į Šiaurės Afriką, visur. Dabar yra komunikacinės priemonės tobulos. Tai buvo teisinga politika, manau. Dabar reikia peržiūrėti, nes žmonių kiekis kaupiasi, o kada kaupiasi, tai yra visai didelė tikimybė atsirasti aukoms.
O kas dabar apskritai vyksta? Akivaizdu, kad čia ne pačių nelegalų sumanymas.
Gali būti miksas. Nebūtinai vien nelegalų, bet yra ir tarp jų, yra ir organizuotų dalykų. Bet dabar mes to konkrečiai nebeišsiaiškinsime. Reikia tik tai reakcijos būdą sugalvoti. O išsiaiškinsime tik tai žymiai vėliau – už kokių metų, dviejų.
Dabar reikia reakcijos būdo. Manau, kad dabar šiek tiek turėtų keistis taktika norint išvengti aukų, kadangi dabar bus skelbiama, triukšmaujama, video medžiaga rodoma visam pasauliui, kaip blogai elgiamasi su migrantais, kad Europos Sąjungos garsioji migrantų politika, paremta laisvu žmonių judėjimu, žlunga.
Girdime iš lenkų pranešimus, kad migrantų link juda ginkluoti baltarusių pareigūnai. Tai čia jau matyt akivaizdu, kad tai yra Aliaksandro Lukašenkos žaidimas. Tai ko jie dar gali imtis?
Reikia galvoti, kaip į tai reaguoti. Vis dėlto reikia išvengti aukų. Manau, kad dalį vis tik teks priimti – vaikus, moteris su vaikais. Visą tą dalyką, matyt, jau reikia diferencijuoti.
Pirmiausia, turi būti ištiesta pagalbos ranka Lenkijai. Su Lenkija reikia pradėti (kalbėti – red. past.), matyt tas ir vyksta, aš tuo neabejoju, galbūt net pasiūlyti pasidalinti. Šiaip, jeigu padidėtų tas kiekis ir mes įsileistume, mes neuždustume, bet politika, kurią nori pasiekti Lukašenka, o jis nori pasiekti, kad būtų aukų, mes galėtume išvengti ir paskui duoti atkirtį. Praėjus tam tikram laikui, tas nuslūgs akivaizdžiai, ilgai tęstis tai negalės, tuo metu reikia (pateikti – red. past.) visą apkabą, kokia tik yra, sankcijų Lukašenkai. Pilnai, sutelkus visą Europą. Jam geruoju nesibaigs. Tą jis turi suprasti dabar.
Kas būtų, jeigu tiek Lenkijos, tiek galbūt ir mūsų atveju įsijungtų NATO?
Čia karinių veiksmų nebus tikrai, kadangi Rusija nėra suinteresuota šituo. Ji netgi nebuvo suinteresuota migrantų srautais per karinius mokymus.
Visą pokalbį su Mečiu Laurinkumi žiūrėkite „Dienos komentare“, esančiame straipsnio pradžioje.