Po 20 metų Europos Sąjunga (ES) gali subyrėti, jei nereformuos savo institucijų, kad būtų paspartintas sprendimų priėmimas, pareiškė buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacques'as Delors'as (Žakas Deloras).
Penkiasdešimtųjų Romos sutarties pasirašymo metinių, kurios bus minimos kovo 25 dieną, proga duotame interviu valstybininkas veteranas, vadovavęs Bendrijos vykdomajai institucijai 1985-1994 metais, įspėjo, jog žmonės gali priprasti prie bloko pasiekimų ir laikyti juos savaime suprantamais bei neįvertinti jo pažeidžiamumo.
"Visiškai pragmatiniu požiūriu mūsų sprendimų parengimo sistema neatitinka savo tikslo ir fakto, kad dabar mūsų yra jau 27 valstybės, bei dabarties pasaulio realijų", - sakė 81 metų J. Delors'as Briuselio pastate, kuris pavadintas jo, vieno Europos integracijos architektų, vardu.
Paklaustas, kas įvyktų, jei ES lyderiams nepavyks rasti būdo, kaip įgyvendinti esmines reformas, numatytas ES konstitucijos projekte, kurį 2005-aisiais referendumuose triuškinama balsų persvara atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai, buvęs Prancūzijos finansų ministras atsakė: "Europa suskils".
"Manęs tuo metu jau nebebus. Tačiau po 20 metų netgi britai sakys, kad tai nėra gerai. Visi mes esame pralaimėtojai, mūsų finansinis centras užleido savo pozicijas, mūsų paslaugų eksportas nukentėjo, mes netekome įtakos arba ji susilpnėjo", - sakė jis interviu naujienų agentūrai "Reuters".
J. Delors'as sakė, kad jis nepakankamai įvertino prancūzų referendumo dėl ES konstitucijos poveikį. Pasak jo, po šio plebiscito Europą ištiko "lengva koma".
"Tačiau aš tikiuosi, kad tai neįvyks ir mes rasime gerą kompromisą, kad galėtume judėti į priekį tose srityse, kur vienybė reiškia jėgą. Pažiūrėkite į kitus blokus pasaulyje", - sakė jis.
Per dinamišką J. Delors'o vadovavimo Europos Komisijai dešimtmetį ES baigė kurti vieningą rinką ir sutarė dėl vieningos valiutos įvedimo bei bendros užsienio ir saugumo politikos.
Tuo metu dvylika valstybių vienijęs blokas taip pat ėmė rengtis priimti į savo gretas buvusias komunistines šalis iš Vidurio ir Rytų Europos, kurių prisijungimas tapo įmanomas 1989-aisiais griuvus Berlyno sienai.
NUOVARGIS
Tačiau dabar J. Delors'as būgštauja, kad tarp 490 mln. vieningos Europos piliečių yra per daug žmonių, ypač "senosiose" bloko narėse Vakaruose, kurie priprato prie ES teikiamos naudos ir laiko ją savaime suprantamu dalyku, kai tuo tarpu jų politiniai lyderiai per susitikimus Briuselyje vengia spręsti sudėtingus klausimus.
"Jaunesnioji karta ir žiniasklaida pamiršta, kad kai (bloko steigėjai) turėjo priimti sprendimą dėl pertvarkymų, dėl kurių buvo pasirašyta Romos sutartis, tai nebuvo lengva", - sakė jis.
"Prie nepateisinamo ES plėtros nesupratimo ir globalizacijos baimės dar prisideda ir tam tikras "Europos nuovargis", - sakė J. Delors'as.
Šie būgštavimai pakurstė neigiamą požiūrį į konstituciją, kurioje numatyta įsteigti Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir užsienio reikalų ministro postus, supaprastinti sprendimų priėmimą ir padaryti jį demokratiškesnį bei skaidresnį ir padidinti Europos Parlamento bei valstybių narių įstatymų leidėjų įtaką.
"Žmonės pavargsta. Tai rodo istorija. Jie negali visąlaik išlaikyti tą patį pasiryžimo ir veikimo mastą", - sakė buvęs Europos Komisijos pirmininkas.
"Nuovargis veikia ir mūsų vyriausybių vadovus, net jei jiems puikiai sekasi namuose. Problema yra ta, kad lyderiai atsisako tarpusavyje svarstyti, kas juos skiria, nors tai turėtų būti svarbiausia. Kaltinu Europos Sąjungą, kad ji žaidžia slėpynes su realiomis problemomis", - sakė jis.
Vis dėlto J. Delors'as sakė, jog didžiuojasi ES pasiekimais įtvirtinant laisvę, gerovę, demokratiją ir įstatymų viršenybę senajame žemyne, kuriame likę gilūs karo, diktatūros ir žiaurumų randai.
"Esame vieningi. Kalbamės tarpusavyje. Tai ne visada paprasta. Tačiau mes išvengiame klasikinių diplomatijos ir interesų konfliktų ir išsprendžiame daugumą savo ginčų vadovaudamiesi mūsų įstatymų viršenybės principu, - sakė jis. - Be to, mes užimame pirmą vietą pasaulyje pagal plėtros pagalbą. Tai labai geras pasiekimas".
J. Delors'o nuomone, Bendrijai naują impulsą gali suteikti tokios iniciatyvos, kaip praėjusią savaitę pasiektas susitarimas dėl kovos su klimato kaita politikos, bei didesnė socialinė dimensija siekiant atremti idėjas, kad Europoje dominuoja kapitalistai, siekiantys tikslų, kurie atneštų trumpalaikės naudos.
Tačiau buvusiam Europos Komisijos vadovui nerimą kelia, pasak jo, nenoras daryti sunkius politinius pasirinkimus, kurių reikia glaudesnei integracijai.
"Kai buvau mažas, mano močiutė vesdavosi mane į skverą Paryžiuje, kur stipruolis kilnodavo sunkumus. Jis visuomet sakydavo: "Dar vienas frankas, ir aš pradedu dirbti". Kartą visą valandą ten stoviniavau, tačiau jis taip ir nepradėjo. Galvodamas apie aklavietėje atsidūrusią Europą, prisimenu tai", - sakė jis.