Pirmadienį pristatytame grėsmių vertinime pabrėžiama, kad daugiausiai įtampos gali kilti per 2019 m. vyksiančius Lietuvos prezidento rinkimus, tačiau ne ką mažiau dėmesio sulaukti gali ir eiliniai žmonės.
G. Grina: politinių sprendimų trūksta
2010–2015 m. VSD vadovo pareigas ėjęs G. Grina, po pirmadienį pristatyto grėsmių vertinimo už 2017 m. sakė, kad nieko naujo čia nėra. Esą, šios grėsmės seniai žinomos.
„Klausimą reikėtų kelti, ką mūsų vykdomoji valdžia padaro, kad šitas grėsmes maksimaliai neutralizuotų. Nors ne visas galima neutralizuoti, bet dalį – tikrai. Pavyzdžiui, nedraugiškų valstybių programinę įrangą drausti. Manau, tai yra tik Vyriausybinio lygmens sprendimas. Ir kaip jau jie sprendžia greitai, tai čia jau reikėtų politikų klausti“, – tikino buvęs VSD vadovas.
Lietuvos žvalgybos paskelbtame dokumente nurodoma, kad Rusija poveikį siekia daryti „skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas“.
Kaip su tuo bus kovojama, spaudos konferencijoje buvo klausiama ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) direktoriaus Remigijaus Baltrėno. Jo teigimu, už pirmąją apsaugos sieną yra atsakingas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
Būtent pastarąjį, G. Grinda gyrė. „Paskutiniu metu, Vyriausybiniu lygmeniu rimčiau pažiūrėta į šitą problemą – įkurtas minėtas centras. Visgi, skirtumas yra toks, kad žvalgybos institucijos stebi priešą, bet neužsiima sprendimais Lietuvoje“, - sakė jis.
G. Grinos teigimu, visuomenei pristatomi ne tokie rimti vertinimai, kokius žino žvalgybos institucijos, todėl šis pristatymas, pasak jo, laiko gaišimas pareigūnams. Buvęs VSD vadovas tikino, kad politinis požiūris dažnai susiveda į politkorektiškumą, dėl ko svarstoma apie veiksmus, kurie nesugadintų santykių. Ir dėl to problema konservuojama, išauga, o tada kažką skubiai reikia daryti, o po visko – tik ieškoma kaltų.
Taikosi tik į vertingus
Eiliniams žmonėms pastebėti verbavimą, G. Grinos teigimu yra komplikuotas dalykas.
„Manyti, kad pažiūrėjus filmuką, būsi saugus, taip nėra. Pirmiausia kiekvienas žmogus turi suprasti, ką jis turi ir kuo disponuoja, kokios vertės yra jo turima informacija. Niekas žmonių iš neturėjimo ką veikti neverbuoja. Taikomasi į žmones, kurie gali kažkokios vertės suteikti. Todėl reikia lavinti žmones, kad jie suvoktų kokią tarptautinę vertę kaip asmenys gali turėti“, – sakė buvęs VSD vadovas.
Pirmadienį grėsmių vertinimą pristatę Lietuvos žvalgybos atstovai sakė, kad nemažai propagandinės informacijos lietuvius pasiekia iš rusiškos informacinės erdvės. G. Grinos manymu, nors nėra paprasta apriboti tokios informacijos pasiekiamumą dėl demokratinės laisvės, tačiau šalies politikai gali bent apsunkinti tokią transliaciją.
„Apsunkinti transliacija galima mokesčių pavidalu ar panašiai. Tai jau irgi būtų šiokia tokia kliūtis. Tačiau čia vėl reikia politinių sprendimų“, – sakė G. Grina.
Dėl taikymosi tik į naudingus žmones, jam pritarė ir kitas buvęs VSD vadovas M. Laurinkus.
„Dabar madinga kalbėti apie mases, kaip jie pameta protą. Situacija, mano manymu, yra diferencijuota, juolab, ne taip jau lengva mases palengvinti. Yra žmonių grupės, kurios savęs nedeklaruoja ir neviešins savęs niekada, tai jie savaime suprantama yra nelojalios Lietuvai.
Jos visą laiką čia buvo, yra ir bus. Galbūt mažesniais kiekiais, be tai nesudaro nei trečio, nei ketvirto lygio grėsmės. Mano manymu, per daug energijos ir pinigų buvo švaistoma kovai su jais. Tik tiek galiu pasakyti, tas kas yra verbuojamas, tai tik tas, kas kažką išmano. Čia visais laikais taip buvo. Kai norėjo brėžinį pavogti, tai žino, ką vagia. Beprasmiška bet kurį verbuoti“, – sakė M. Laurinkus.
Jis įsitikinęs, kad informacinis karas nuslūgs po trijų metų. Esą, išsisems pinigai ir temos kartosis, nebebus uždegančių temų.
M. Laurinkus: man patinka ataskaita
Buvęs VSD vadas portalui tv3.lt sakė, kad mato aiškiai išskirtas prioritetines sritis, kurioms ir bus skiriamas didžiausias dėmesys, kaip ir turėtų būti.
„Pirmiausia patinka todėl, kad ji realistiškai vertinama, pabrėžiama, kad konvencinio susidūrimo tikimybė maža, realistiškai įvertinti dalykai. Išanalizuota pati Rusijos vidinė situacija, ataskaita yra detalesnė nei praėjusių ir dar praėjusių metų. Neblogai numatyta, ko Rusija siekia, mažiau vartojama bendrų frazių, daug konkretumo“, - bendrai apie grėsmių vertinimą sakė M. Laurinkus.
Jo teigimu, Rusija bando užkirsti kelius tolimesniems NATO planams, domisi jų planais Baltijos šalyse ir kitur. Ataskaitoje gana subtiliai, bet aiškiai nurodoma, kokie turėtų būti Rusijos prioritetai.
„Šį kartą viskas konkrečiai sudėliota, be perdėtų emociškumų ir tuščių aikčiojimų. Pirmą kartą taip konkrečiai su programomis aprašytas kibernetinis saugumas. Tad reikia tik turėti specialistų, inkorporuoti į darbą, duoti gerus atlyginimus ir jie susitvarkys, be to, reikia koordinacijos su pajėgiomis NATO valstybėmis.
Aišku, kad Rusijos žvalgyba domisi, kas čia yra su naujomis technologijomis Lietuvoje, kaip prie jų prieiti. Rusai moka, jeigu atominį ginklą pasivagia iš Vakarų...", – sakė jis.
Dėl prezidento rinkimų, pasak M. Laurinkaus, natūralu, kad Rusijai norisi palankesnio ar bent jau neutralesnio vadovo Lietuvoje jos atžvilgiu.
Buvęs VSD vadas įsitikinęs, kad ateityje labai sustiprės Rusijos karinė žvalgyba, suaktyvės įtakos agentų darbas ir jo manymu, tai ataskaitą rengę ekspertai supranta bei tam ruošiasi.
