„Tikėtina, kad Rusijos programišiai sieks daryti įtaką Lietuvoje vyksiantiems rinkimams“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.
Ataskaitoje teigiama, kad pastaruoju metu „Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimai“.
Lietuvos tarnybos atkreipė dėmesį, kad Maskva kitose šalyse rinkimų rezultatus siekė paveikti „skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas“.
„Tikėtina, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijose“, – rašoma dokumente.
Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus.
Lietuvos piliečiai naują prezidentą rinks kitų metų gegužę. 2019 metais taip pat vyks savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai.
Pernai žvalgyba skelbė, kad dėl 2016 metų Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos ypač stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus, o Rusijos teritorijoje verbavo net ir žvalgybinių galimybių neturinčius Lietuvos gyventojus, tačiau apie kišimąsi į vykusius rinkimus nebuvo užsiminta.
Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos žvalgyba pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui įvardijo agresyvią Rusijos politiką.
Šiųmetiniame vertinime nurodoma, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.
Anot žvalgybos institucijų, nors Rusijos gynybos biudžetas pernai mažėjo, Maskva išlaiko didžiausią savo pranašumą – greitą pajėgų generavimą ir sprendimų priėmimą.
Dokumente teigiama, kad suprasdama NATO karinį pranašumą Rusija siekia Aljanso „vidinės dezintegracijos“.
Tarp Rusijos žvalgybos taikinių – neprisipažinę buvę KGB agentai Lietuvoje
Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją, pirmadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.
„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma VSD ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.
Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.
Šantažas ir provokacijos
Grėsmių vertinime taip pat pažymima, ypač dažni Rusijos saugumo tarnybų taikiniai – į Rusiją dažnai keliaujantys verslininkai, kiti piliečiai, kurie gali būti pažeidžiami šantažuojant, pavyzdžiui, dėl nemokamų mokesčių ar nuslėptos jautrios asmeninės informacijos.
„Itin pažeidžiami į Rusiją keliaujantys ar ten dirbantys Lietuvos piliečiai, kurie nenorėtų viešinti tam tikros asmeninės informacijos – dėl priklausomybių, kraštutinių polinkių, praeities įvykių. Ar yra pažeidę teisės aktus – gabenę kontrabandą, naudojosi nelegaliomis paslaugomis, nemoka mokesčių, klastoja dokumentus, palaiko santykius su kriminaliniu pasauliu“, – teigiama Lietuvos žvalgybų dokumente.
Rusijos tarnybos siekia „medžioti“ ir šioje šalyje besilankančius ar dirbančius Lietuvos diplomatus, teisėsaugos ir valstybės institucijų tarnautojus, kitus piliečius, kurie gali turėti politinių ir verslo ryšių.
Lietuvos pareigūnai teigia matantys tendenciją, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos domisi net ir didesnių žvalgybinių galimybių ar prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčiais Lietuvos piliečiais, kurie į Rusiją vyksta asmeniniais tikslais.
„Rusijos žvalgybos tarnybos tokius asmenis naudoja ne tik informacijai rinkti, bet ir kitai žvalgybos veiklai, pavyzdžiui, propagandai skleisti arba ryšiui tarp žvalgybos tarnybų ir jų užverbuotų asmenų palaikyti“, – teigiama grėsmių vertinime.
Pasienis – išskirtinio aktyvumo zona
Su Rusija besiribojantys Lietuvos pasienio rajonai – išskirtinio Rusijos žvalgybos tarnybų aktyvumo zona, teigia VSD.
Atkreipiamas dėmesys, kad Federalinio saugumo tarnybos (FSB) Pasienio tarnyba nėra Vakarų valstybėse įprastas pasienio apsaugos funkcijas vykdanti institucija – ji yra ne tik saugumo, kontržvalgybos ir žvalgybos funkcijas vykdančios FSB dalis, bet ir turi savo uždavinius Lietuvoje.
„FSB Pasienio tarnybos Kaliningrado valdybos žvalgybos padalinių darbuotojai reguliariai ieško taikinių tarp į Kaliningradą vykstančių Lietuvos piliečių, kuria verbavimo situacijas, pavyzdžiui, ieško pažeidimų vizų ar kelionės dokumentuose, formuoja agentūrinį tinklą Lietuvos pasienio rajonuose, vykdo žvalgybą prieš Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybą“, – rašoma VSD ir karinės žvalgybos dokumente.
Aktyvūs FSB veiksmai trukdo plėtoti kai kuriuos abiems valstybėms naudingus bendradarbiavimo projektus.
Vienas tokių pavyzdžių – ES remiama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa.
„FSB ieško taikinių tarp į programos renginius Kaliningrado srityje vykstančių piliečių. (...) FSB veiksmai apsunkina programos projektų įgyvendinimą ir trukdo palaikyti kaimynyste grįstus santykius“, – teigia Lietuvos pareigūnai.
Trečdalis diplomatų - susiję su tarnybomis
Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas – Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR), Generalinio štabo Vyriausiąją valdybą (GRU) ir Federalinę saugumo tarnybą (FSB) – domina nevieša informacija apie Lietuvos pozicijas ES, NATO, santykius su NVS valstybėmis.
Taip pat siekiama gauti duomenų apie Lietuvos užsienio politikos formuotojus, vidaus politiką ir santykius tarp valdžios institucijų, apie partijų ir politikų nuostatas Rusijos atžvilgiu, santykių su Rusija gerinimu suinetresuotus Lietuvos verslininkus.
Žvalgybos darbuotojai prisidengia ne tik įprasta diplomatine priedanga, bet veikia įvairiais kitais pavidalais – kaip verslo, žiniasklaidos, mokslo, įvairių delegacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
„Šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Lietuvos diplomatinio korpuso Lietuvoje“, – pažymima dokumente.
