Taip būtų užtikrinamas teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumas ir skaidrumas, užkirstas kelias neteisėtai lobistinei veiklai“, - spaudos konferencijoje Seime balandžio 9 d., „Lobistinės veiklos teisinio reguliavimo siūlomos naujovės“ tvirtino Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė.
Pasak socialdemokratų politikės, lobizmas Lietuvoje jau seniai turi būti labiau reguliuojamas, nes dabar mūsų šalyje realiai yra kur kas daugiau įstatymiškai neteisėtos lobistinės veiklos.
Pagal dabartinį reglamentavimą, lobistinei veiklai priskirtini tik registruotų lobistų atlygintini veiksmai. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), būdama vienintelė lobistinę veiklą kontroliuojanti institucija, gali tikrinti tik įrašytų į lobistų sąrašą lobistų veiklą. Tai reiškia, ji negali tikrinti neįrašytų į lobistų sąrašą, tačiau praktiškai užsiimančių lobizmu.
Šiandien Seimas po pateikimo pritarė Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektui, siūlančiam nustatyti tris kategorijas asmenų, vykdančių lobistinę veiklą: VTEK patarėja Virginija Mulvinaitė atkreipė dėmesį į Europos Tarybos GRECO (Valstybių grupės prieš korupciją; Group of States against corruption – angl.) rekomendacijas Lietuvai, kad ši patvirtintų Seimo narių santykius su lobistais ir trečiosiomis šalimis, siekiančiomis daryti įtaką įstatymų leidybos procesui. „Nuogąstavimai, kad, oficialiai padaugėjus oficialių lobistų skaičiui, VTEK nesusitvarkys su savo pareigomis, yra nepagrįsti. Šiais technologijų laikais VTEK pasirengusi tai daryti – tam bus skurta speciali informacinė sistema.
Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kurpuvesas patvirtino, kad naujuoju įstatymu lobistine veikla būtų nelaikoma viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, žurnalistų veikla, atitinkamų sričių specialistų veikla darbo grupėse (komisijos) teisės aktų projektams rengti, 3) socialinės partnerystės įgyvendinimas pagal darbo įstatymus, konsultavimasis su visuomene, peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, fizinio asmens nuomonės dėl teisės aktų ir kt. pagal atitinkamų Lietuvos įstatymų nuostatas.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti 3 kategorijų lobistus: 1) lobistai konsultantai, kuriems vieninteliams galioja dabartinis Lobistinės veiklos įstatymas (asmenys, kurie už atlyginimą vykdo lobistinę veiklą lobistinės veiklos užsakovo naudai);
2) įmonėse dirbantys lobistai (įmonėse dirbančiais lobistais laikytini asmenys, kurie dirba nuolatinį darbą komercine veikla besiverčiančiose įmonėse. Jie lobistinę veiklą vykdo savo darbdavio komerciniams interesams tenkinti);
3) nevalstybinėse organizacijose dirbantys lobistai (pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojai, kurių reikšmingą pareigų dalį sudaro lobistinė veikla). Iki šiol registruoti lobistai turėjo tik kartą per metus pateikti savo veiklos ataskaitą.
Jei bus priimtas šis įstatymo projektas, lobistai turėtų per 2 darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą. Šios deklaracijos taip pat būtų išsamesnės, jose nurodomi konkretūs politikai, pareigūnai ar tarnautojai, kuriuos siekiama paveikti.
Siūlytina patikslinti ir lobistinės veiklos užsakovo sąvoką. Lobistinę veiklą juridiniai asmenys gali vykdyti ne tik per savo darbuotojus, bet ir per juridinio asmens dalyvius ir valdymo organo narius, kuriems pavedimas vykdyti lobistinę veiklą bus duodamas ne sutarties pagrindu, o administracinio akto (įsakymu, nustatant funkciją pareigybės aprašyme, instrukcijoje ir pan.) arba (ir) darbo sutarties pagrindu.
