„Bandysime ieškoti būdų, kaip šią priemonę taiklinti – išskirti konkretesnius kriterijus, kaip būtų galima identifikuoti tuos regionus, kuriuose jaunos šeimos turėtų kurtis ir išeliminuoti tas žiedines savivaldybes, kuriose dabar daugiausia jaunų šeimų kuriasi“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė ministerijos Paramos būstui grupės vadovė Soneta Brinienė.
„Bandysime su projektu ateiti į Seimą“, – pridūrė ji.
Pasak ministerijos atstovės, taip pat galvojama nustatyti įsigyjamo būsto maksimalią vertę: „Duomenys rodo, kad tam tikra dalis įsigyjamų būstų yra prabangūs“.
S. Brinienė, be kita ko, pastebėjo, kad dalis šeimų, perkančios būstą su valstybės paskata, ima didesnius kreditus negu perkančios be paramos.
Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius pabrėžė, kad didžiausią valstybės paramą gauna būstą Vilniaus, Kauno ir ypač Klaipėdos apskrityse įsigyjančios šeimos.
„Ta parama nueina Vilniaus, Kauno ir ypač Klaipėdos apskričių gyventojams, tai yra žmonėms, kurie statosi ganėtinai prabangius namus šalia didmiesčių ir gauna net geresnes pajamas“, – komitete sakė J. Markevičius.
Pasak jo, paskatos modelis buvo „neteisingai nukreiptas“: „Buvo remiamas gyventojas šalia didmiesčio, nepriklausomai, kokias pajamas jis gaudavo. Kartais imdavo net didesnes paskolas, negu tokio paties amžiaus žmogus, gyvenantis mieste, turintis tiek pat vaikų ar sutampant kitiems kriterijams“.
Komiteto vadovas Mindaugas Lingė siūlo atsisakyti arba koreguoti amžiaus cenzą teikiant paramą šeimoms pirmam būstui.
„Kad būtų atsižvelgta į tendencijas, kad šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiuje“, – tvirtino M. Lingė.
Seimui 2018 metais priimant pataisas dėl tokios paramos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikino, kad nauja tvarka mažins emigraciją, gerins demografinę šalies situaciją bei stiprins regionus.
Dabar paskola su valstybės paskata suteikiama butui ar namui regione įsigyti, taip pat namo statyboms. Ją gali gauti jauna šeima, neturėjusi nuosavo būsto, – sutuoktiniai arba vaiką vienas auginantis tėvas ar mama iki 35 metų nevertinant jų pajamų ir turto.
Vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., tris ir daugiau vaikų – 30 proc. paskolos sumos subsidija, jei paskolos suma neviršija 87 tūkst. eurų.
Seimas kasmet papildomai palengvindavo paramos sąlygas.
