1991 metais „Bugatti“ žengė į naują amžių, pristatydama „EB110“ – modelį, kuris tapo ne tik technikos pažangos simboliu, bet ir naujos „Bugatti“ eros pradžia.
„Bugatti“ savininkas, ekscentriškas verslininkas Romano Artioli, siekė daugiau nei tik gaminti prabangius automobilius. Jo ambicija buvo sugrąžinti „Bugatti“ lenktyninę šlovę. Jo nuomone, Le Mano lenktynės buvo tobulas būdas pabrėžti „Bugatti“ vardą ir lenktyninę kilmę, todėl buvo nuspręsta sukurti „EB110 LM“ – lenktyninę versiją, skirtą varžytis prestižinėse 24 valandų lenktynėse.
„EB110 LM“ buvo sukurtas remiantis „EB110 SS“ (SuperSport) – bendro naudojimo keliams skirtu superautomobiliu, kuris kiekvienam greičio mėgėjui leido mėgautis 612 arklio galių išvystančia jėgaine, tačiau šis parametras nublanko prieš FIA taisykles, kurios ribodavo variklių galią ties 600 AG žyme.
Visgi, šis galingumo apribojimas netrukdė automobiliui tapti vienu greičiausių savo klasėje. Aerodinaminiai patobulinimai ir lengva konstrukcija leido „EB110 LM“ išlaikyti konkurencinį pranašumą trasoje. Visų varomųjų ratų sistema buvo netikėtas, bet protingas pasirinkimas, suteikęs pranašumo slidžiose trasos dalyse, tuo pačiu sukeldamas iššūkį komandos technikams.
Debiutas Le Mane
1994 metų Le Mano lenktynės tapo vieninteliu „Bugatti EB110 LM“ pasirodymu didžiojoje lenktynių scenoje. Automobilis į lenktynių trasą pateko privačios komandos iniciatyva kuriai „Bugatti“ suteikė visą reikiamą pagalbą.
Iš pradžių viskas atrodė itin viltingai – automobilis demonstravo nepaprastą greitį ir sugebėjimą konkuruoti su galingais prototipais.
Nepaisant kelių techninių gedimų, tokių kaip kuro sistemos problemos ir turbinų gedimai, dėl kurių prireikė keisti visas keturias turbinas, „EB110 LM“ laikėsi šeštoje bendros įskaitos vietoje, atsilikdamas tik nuo pačių pajėgiausių prototipų. Ši situacija rodė, kad „Bugatti“ grįžimas į lenktynes galėtų tapti sensacija.
Tačiau likus vos valandai iki lenktynių pabaigos, „Bugatti“ svajonė subliuško. Tiesiojoje sprogo padanga, automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į apsauginius barjerus. Tai buvo skaudus likimo smūgis komandai, kuri jau buvo nusiteikusi maudytis Le Mano šlovės spinduliuose.
Gyvenimo pabaiga
Nepaisant šios nesėkmės Le Mane, „Bugatti EB110 LM“ išliko įdomus sportinis automobilis.
Pasibaigus Le Mano varžyboms, privačios lenktynių komandos savininkas Gildo Pastor įsigijo antrą, tokį automobilį ir dalyvavo keliose lenktynėse JAV, nors didesnių pergalių nepasiekė.
Deja, Bugatti įmonės padėtis po šių įvykių tapo nepalanki – finansiniai sunkumai ir per menki pardavimai lėmė kompanijos bankrotą. Tai reiškė ne tik lenktyninių automobilių palaikymo programos pabaigą, bet ir nutraukė bet kokias galimybes šiam automobiliui pasirodyti lenktynių trasoje ateityje.
Modelis, kuriam nepasisekė
„Bugatti EB110 LM“ likimas parodė, kad net pažangiausi ir geriausiai paruošti automobiliai kartais susiduria su nenugalimais iššūkiais.
Nors „EB110 LM“ niekada nepavyko iškovoti pergalės Le Mane, jo techninės savybės ir lenktyninis potencialas iki šiol žavi automobilių mėgėjus bei kolekcininkus visame pasaulyje.
Iki šių dienų išlikę „EB110 LM“ egzemplioriai tapo kolekciniai automobiliai, kurie simbolizuoja „Bugatti“ ambicijas ir drąsų požiūrį į inovacijas.