M. Conde mirė miegodama pirmadienio vakarą ligoninėje pietryčių Prancūzijos Apto mieste, nurodė jos vyras Richard'as Philcoxas.
Ji buvo žinoma kaip viena iš ryškiausių afrikiečių palikuonių, atgabentų į Karibų jūros regioną kaip vergai, kovų ir pergalių metraštininkių.
M. Conde pavardė ne kartą skambėjo kalbant apie galimus Nobelio literatūros premijos laureatus, o 2018 metais rašytoja pelnė alternatyvią Švedijos naujosios akademijos premiją.
Ji gimė 1934 metų vasario 11 dieną Prancūzijos užjūrio teritorijos Gvadelupos Puant a Pitro mieste. Per savo karjerą ji nagrinėjo rasizmo, seksizmo ir daugialypės juodaodžių tapatybės klausimus, buvo kovos su korupcija naujai nepriklausomybę įgavusiose Afrikos valstybėse pradininkė.
M. Conde taip pat daug metų dėstė JAV universitetuose.
Pirmoji jos knyga „Heremakhonon“, kuri Vakarų Afrikos mandinkų kalba reiškia „Laimės laukimas“, 1976 metais sulaukė nemažai kritikos.
2018-aisiais Švedijos naujoji akademija nurodė, kad M. Conde „kolonializmo ir postkolonijinio chaoso padarinius aprašo tikslia ir sukrečiančia kalba“.
„Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo apdovanojimu“, – tąkart sakė ji.
Atsiimdama apdovanojimą ji apgailestavo, kad Gvadelupa minima tik tada, kai joje kyla uraganai ar žemės drebėjimai.
Neurodegeneracine liga sirgusi M. Conde su vyru gyveno Gordeso kaime pietryčių Prancūzijoje. Ten jiedu persikėlė 9-ame dešimtmetyje.
Ten ji vienam iš draugų padiktavo savo paskutinę knygą „L'Evangile du nouveau monde“, kurioje išdėstė savo Naujojo Testamento perrašą.
