Dviem savaitėms į Lietuvą grįžęs garsiausio šalies ledo ritulininko Dainiaus Zubraus brolis Audrius gimtinėje sprendė šią sporto šaką kamuojančias problemas.
32 m. A.Zubraus Lietuvoje laukė du dideli darbai. Nacionalinėje ledo ritulio asociacijoje (NHL) žaidžiančio dvejais metais jaunesnio lietuvio brolis yra neseniai įkurto D.Zubraus vardo labdaros ir paramos fondo prezidentas.
Su potencialiais rėmėjais ir prie labdaringos veiklos prisidėti norinčiais interesantais susitikinėjęs A.Zubrus stengiasi plėsti fondo veiklą. Mėgina pritraukti žmones, norinčius padėti sportuojantiems, bet tinkamų sąlygų tam neturintiems vaikams.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) verslo mokslus baigusį vyresnįjį D.Zubraus brolį taip pat kvietėsi Lietuvos ledo ritulio federacijos vadovai. Šioje srityje žinių nestokojantis A.Zubrus padės rengti kitų metų balandžio 11-17 d. Vilniuje vyksiantį pasaulio ledo ritulio I diviziono A grupės čempionatą.
Audriau, jau senokai gimtinėje jūsų nebuvo galima sutikti taip dažnai.
Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą grįžau daugiau kartų nei anksčiau per tris kartus ilgesnį laiką. Dėl to labai džiaugiuosi. Anksčiau parskrisdavau retai, nes tiesiog neturėjau čia jokios veiklos. Atsigulus žiūrėti į lubas juk labai greitai nusibosta. Dabar atsirado žmonių, su kuriais galima dirbti ir ko nors siekti.
Padedate kitais metais Lietuvoje vyksiančio pasaulio čempionato organizatoriams. Ar šiam renginiui pavyks tinkamai pasiruošti?
Net neabejoju, kad surengsime puikų čempionatą. Gerų vertinimų šią savaitę sulaukėme iš Tarptautinės ledo ritulio federacijos atstovų. Jie buvo ypač nustebinti „Siemens“ arenos galimybėmis. Specialistai pripažino, kad atitinkamo lygio varžybų tokio dydžio arenoje dar nėra buvę. Šaliai suteikta puiki galimybė įrašyti savo pavadinimą į Europos ledo ritulio žemėlapį. Jeigu šis čempionatas pasiseks, ateityje gausime teisę dar ne vienoms tokio lygio pirmenybėms.
Tikite, kad lietuviams šios varžybos bus įdomios?
Lietuva tokio lygio ledo ritulio dar nėra mačiusi. Kad būtų susidomėjimas, organizatoriai privalo gerai pasiruošti ir paskleisti žinią. Visi turi žinoti, kad vyks tokios pirmenybës. Neabejoju, kad jei žmonės žinos, susidomėjimas bus didelis.
Pastaruoju metu labai daug kalbama apie stipriausią šalies klubą - Elektrėnų „Energiją“ - kamuojančias problemos. Domėjotės tuo?
Teko. Manau, „Energijoje“ labiausiai trūksta aktyvesnės klubo vadovų veiklos. Negalima sėdėti ir sakyti, kad nėra pinigų. Kai užimi postą, kuris leidžia ką nors pakeisti, tai reikėtų tai ir daryti. Privalu eiti, kažkam nusišypsoti, kažkam paspausti ranką. Sunku suprasti, kas ten vyksta.
Netyla kalbos ir apie Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidento Rolando Bučio ir „Energijos“ vadovo Valdo Škadausko nesusikalbėjimą. Kurią pusę palaikote?
Palaikau federaciją ir to neslepiu. Padėtį puikiai atspindi veiksmai. Praėjusį sezoną ilgą laiką žaidėjams buvo nemokami atlyginimai, o V.Škadauskas net nekeldavo telefono ragelio. Tuo tarpu R.Bučys taip pat neturėjo pinigų, bet stengėsi žaidėjams paaiškinti, kas vyksta, kažką darė, stengėsi. Federacijoje žmonės nesėdi tamsoje ir nelaukia, kol ateis Mozė ir išgelbės.
Rugsėjį jūsų brolis Lietuvoje įkūrë savo vardo labdaros ir paramos fondą. Tapote jo prezidentu. Kaip kilo šios gražios iniciatyvos idėja?
Vasarą su Dainiumi viešėdami gimtinėje apvažiavome šalies miestus, pasikalbėjome su merais. Pamatėme Rokiškyje suburtą vaikų komandą, kuri Lietuvos čempionatą laimėjo net neturėdama ledo. Jie treniravosi atviroje aikštėje. Praėjusi žiema buvo šilta, o ledas laikėsi vos dvi savaites. Pamačius tokius pavyzdžius ir turint galimybę, kyla noras padėti. Grįžome į namus ir pradėjome apie tai kalbėtis su broliu. Vis dėlto Dainiaus vardas Lietuvoje leidžia atidaryti ne vienas duris ir niekas nesiuntinėja pirmyn ir atgal. Reikia tai išnaudoti.
Kokius artimiausius tikslus šioje veikloje užsibrėžėte?
Dainius pats įsipareigojo už kiekvieną reguliariajame čempionate įmuštą įvartį į fondą įnešti 1000 litų, už rezultatyvų perdavimą - 500. Padėti pasiryžo kiti ledo ritulininkai - Baltarusijoje rungtyniaujantis Arūnas Aleinikovas, Rusijoje žaidžiantis Arūnas Katulis. Radome dar žmonių, kurie pagal savo galimybes taip pat nori prisidėti. Sezono pabaigoje iš visų surinktų lėšų pirksime ledo ritulio ekipiruotę vaikams. Norėtųsi, kad pirmoji pagalba tektų elektrėniškiams, bet jeigu ten tęsis tokios nesąmonës, padėsime kito miesto vaikams.
Kuo šiuo metu užsiimate JAV?
Pusantrų metų dirbu kompanijoje, kuri administruoja Naujojo Džersio areną. Esu pardavimų skyriaus darbuotojas, atsakingas už bilietų į VIP ložes platinimą. Panašų darbą JAV dirbu jau labai seniai. Prieš tai panašia veikla užsiėmau kituose miestuose. Smagu, kai tiesioginis darbas glaudžiai susietas ir su ledo rituliu.
Su Dainiumi visada būdavote ne tik broliai, bet ir draugai. Ar metams bėgant bendravimas nesikeičia?
Mūsų santykius labai sunku paaiškinti. Nuo vaikystės esame labia artimi. Kai Dainius dar būdamas vaikas išvyko į Ukrainą, labai retai jį matydavome. Dabar turime galimybę būti šalia ir niekada vienas nuo kito nepavargstame. Esu Lietuvoje, bet internetu vis tiek bendraujame bent kas antrą dieną - turime apie ką pasikalbėti. Už Atlanto gyvenome ir kartu, ir atskirai, bet nuolat matydavomės, palaikydavome ryšį. Atsikraustęs į Naująjį Džersį kurį laiką gyvenau pas jį, dabar išsinuomojau butą. Tačiau jis taip arti, kad akmeniu pataikyčiau į jo langą. (Juokiasi.) Išsikrausčiau, bet kartu ir neišsikrausčiau.
Dainius yra jus pavadinęs savo vaikų aukle.
Labai myliu vaikus, ypač tokio amžiaus, kai jie tik žengia pirmuosius žingsnius. Dainiaus dukra, kuriai jau dveji, kaip tik tokia. Jeigu brolis su sužadėtine sugalvoja savaitgalį kur nors išlėkti, manęs nereikia prašyti, kad pabūčiau su vaikais. Man tai patinka ir darau su malonumu. Ir pačiam kartais keista. 32 m. vyras šeštadienį vakare sėdi su dviem vaikais. Bet jeigu man malonu?
O kokia jūsų šeimyninė padėtis?
Turiu draugę. Kol kas viskas labai nauja, šviežia ir gražu. Kaip bus toliau, pamatysime. Su broliu šioje vietoje akivaizdžiai nelenktyniaujame. Vis dėlto šiek tiek atsilieku.
Dainius lapkričio 23 d. sužaidė įspūdingiausias karjeros rungtynes - mače su Tampos „Bay Lightning“ įmušė keturis įvarčius.
Tai buvo neeilinis įvykis. Per sezoną vos keliems NHL žaidėjams pavyksta pasiekti tokį rezultatą. Buvo labai įdomu stebėti tas rungtynes ir patį Dainių. Įmušė vieną įvartį, antrą, o po trečio pradėjo strakalioti kaip vaikas. Paskui dar ketvirtas. Tas mačas suteikė puikių emocijų. Po rungtynių broliui pasipylė žinutės ir skambučiai. Rašė visi laikraščiai, stebėjosi tokiu pasirodymu. O jis labai subtiliai į viską reagavo. Dainius apskritai retai reiškia emocijas.
Brolis šį sezoną spėjo pasižymėti ir mače su Niujorko „Rangers“, kai susimušęs su varžovu „uždirbo“ 15 baudos minučių.
Dainiui muštynės nebūdingos, tačiau kartais to reikia. Tai sudėtinė ledo ritulio dalis. Juk žaidžia vyrai. Nepasidalijo, nusimetė pirštines ir išsiaiškino. O Dainiaus santykiai su Brandonu Dubinsky nekokie buvo nuo praėjusio sezono atkrintamųjų varžybų. Vienas kitą pirštais jie jau badė ir tuomet. Šįkart pasitaikė proga išsiaiškinti. Dainius pasakė, kad nepradės muštynių, bet varžovas buvo karštesnis.