ES parama žemės ūkiui kitąmet išaugs apie 27 proc., tačiau asignavimus iš valstybės biudžeto ketinama sumažinti beveik 16 proc., be to, velkasi milijoninė skolų uodega.
Nors biudžeto projektą rengia dabartinė Vyriausybė, neverta net abejoti, kad naujoji valdžia jį gerokai pataisys, o patvirtins jau naujasis Seimas. Štai ir žurnalistų paklausta finansų ministrė tik skėstelėjo rankomis: „Iš kur aš galiu žinoti, koks bus kitų metų valstybės biudžetas?“ Tačiau žemdirbiai nusprendė nelaukti, nes žemės ūkiui numatyti asignavimai kelia prieštaringų minčių. Akivaizdu, kad besitraukianti Vyriausybė užmiršo dar šią vasarą duotus pažadus.
Finansų ministerijos pažadai
Iš viso 2013 m. žemės ūkio ministro valdymo sričiai ES ir valstybė planuoja skirti 3,26 mlrd. Lt, arba 13,6 proc. daugiau nei šįmet. Lyg ir įspūdinga suma, tačiau labai džiaugtis neverta, nes iš valstybės biudžeto žemės ūkio sričiai bus skirta net 131,6 mln. Lt mažiau nei šįmet, t. y. tik 709,8 mln. Lt. Taigi šalies žemės ūkį gelbsti Briuselio metamas gelbėjimosi ratas. Tačiau ne visi jį pagaus.
Rekordiškai, net 113 mln. Lt, planuojama sumažinti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Tiesa, žemdirbiai dar nenuleidžia rankų ir reikalaus, kad būtų skirta žadėta ir būtina minimali suma, t. y.
117 mln. Lt, nors, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, ribinė skaičiuotina papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma turėtų būti 166 mln. Lt. Beje, šįmet minėtiems reikalams buvo skirta 188 mln. Lt.
Kodėl Vyriausybė nusprendė mažinti paramą žemės ūkiui? „Finansų ministerija tikino, kad laikysis nuostatos, jog 2013 m. biudžetas žemės ūkiui būtų sudaromas pagal 2012 m. lygį. Tegaliu pasakyti, kad rengiant biudžeto projektą šios nuostatos nesilaikyta“, – sakė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė. Finansų ministerija teisinasi, kad žemdirbiams kitąmet bus skiriama daugiau paramos iš ES. Tačiau visi žinome, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos žemdirbiai gauna gerokai mažiau tiesioginių išmokų. Tiesa, Briuselis leidžia prisidėti valstybei, bet valstybė nenori.
Nacionalinė parama
Pagal projektą ŽŪM nacionalinė parama 2013-aisiais sieks 75,7 mln. Lt. Šiomis lėšomis ŽŪM finansuos priemones, kurios mokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia – 25,4 mln. Lt – planuojama skirti biodegalų gamybos plėtrai. Daugokai? „Prisiminkime, kad 2009-aisiais dėl pasaulinės krizės šiam tikslui finansavimas buvo sumažintas nuo 32 iki 5 mln. Lt, taigi įsiskolinimai buvo perkeliami į kitus metus. Taip yra ir dabar“, – priminė R.Mininienė.
Be to, dar numatyta skirti 19 mln. Lt draudimo įmokoms kompensuoti. Iš jų 13 mln. Lt – pasėliams drausti ir 6 mln. Lt – už įsiskolinimus 2008–2009 m. draudžiant gyvulius. Dar 9,9 mln. Lt
paramą ketinama skirti veislininkystei. Apie 4 mln. Lt planuojama skirti gyvuliams utilizuoti bei 4,2 mln. Lt palūkanoms kompensuoti. Beje, 2,7 mln. Lt numatyta skirti ūkininkams konsultuoti, beveik 1 mln. Lt – kooperacijai bei
2,9 mln. Lt kaimo bendruomenėms finansuoti.
Kokiems darbams ir kiek lėšų trūksta?
Žemės ūkis, skirtingai nei kitos ūkio šakos, sėkmingai panaudoja ES paramos lėšas. Pagal Nacionalinės mokėjimo gentūros prognozes žemdirbiai 2013-aisiais galėtų panaudoti daugiau ES paramos, tačiau bendrajam finansavimui papildomai reikėtų skirti 152,4 mln. Lt. Ar pasinaudosime šia galimybe?
„Finansinių rodiklių įstatymo projekte numatyta galimybė, kad prireikus Finansų ministerija turi teisę tarp ministerijų perskirstyti asignavimus. Pavyzdžiui, jei kuri nors ministerija nesugeba panaudoti visos ES paramos, ŽŪM galima būtų skirti daugiau lėšų. Negaliu pasakyti, ar taip bus padaryta“, – sakė R.Mininienė. Tiesa, yra ir dar viena galimybė – skolintis valstybės vardu, tačiau negalima skolintis tiesioginėms išmokoms mokėti.
ŽŪM skaičiavimais, 1,4 mln. Ltpapildomai reikėtų skirti kiaulių produktyvumo kontrolei. Apie 400 tūkst. Lt trūksta kooperacijai plėtoti – kasmet guodžiamės, kad ūkininkai nenori kooperuotis, o kai tokia galimybė atsiranda, neskiriame net būtinų lėšų. Dar apie 1 mln. Lt reikėtų žemės našumo duomenų bazei įkurti. Per 4 mln. Lt trūksta biodegalų gamybos plėtrai finansuoti. Apie 200 tūkst. Lt reikėtų norint akredituoti augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją. Beveik 5 mln. Lt reikėtų valstybės investicijų programos projektams įgyvendinti.
Nenumatyti nuostoliai
Nors Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, sėkmingai naudoja ES paramą, būtina turėti lėšų nenumatytoms įmokoms į ES biudžetą mokėti. Tai sankcijos tais atvejais, jei Europos Komisija nustatytų, kad ES parama buvo skirta neteisėtai, nesilaikant ES numatytų reikalavimų. „Iš SAPARD laikotarpio šįmet numatyta sankcija – 18,6 mln. Lt. Todėl manome, kad panašaus dydžio sumą turėtume laikyti atsargoje ir kitąmet“, – sakė R.Mininienė.
„Valstiečių laikraščio“ šaltinių žiniomis, sankcijos gali būti 27 mln. Lt.Be to, apie 400 tūkst. Lt prarasta bankrutavus „Snoro“ bankui. Taigi iš viso kitų metų biudžete nenumatyta 225 mln. Lt, kurių neabejotinai prireiks. „Mums patariama ieškoti vidinių išteklių. Kur jų ieškoti? Mūsų nuomone, visos galimybės jau išsemtos, dar kartą perskirstyti asignavimus neliko galimybių“, – konstatavo R.Mininienė. Be kita ko, neužmirškime, kad 42 mln. Lt trūksta papildomoms tiesioginėms išmokoms mokėti. Šią sumą valstybė privalės rasti, nors skolintis negalima.
Albinas Čaplikas
