Vis tik paviešintoje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje nepatikslinama, kokie „šaltiniai“ turimi omeny. Dokumente taip pat nurodoma, jog kol kas nepavyko nustatyti „aiškios tarpvalstybinės dezinformavimo kampanijos“, nukreiptos prieš balsavimo procesą.
Prieš rinkimus Briuselis perspėjo ES valstybes nares ir tokias socialinių tinklų milžines kaip „Facebook“ ir „Twitter“ saugotis galimų „netikrų naujienų“ iš Maskvos.
„Turimi įrodymai neleido atpažinti aiškios tarpvalstybinės dezinformavimo kampanijos iš išorinių šaltinių, nutaikytos konkrečiai į Europos Parlamento rinkimus“, – pažymima ataskaitoje.
„Vis tik surinkti duomenys atskleidė besitęsiančią ir ilgalaikę dezinformavimo veiklą, kuria siekiama sumažinti aktyvumą ir paveikti rinkėjų pažiūras“, – priduriama dokumente.
Pasak EK, bloko pagrindinės vykdomosios valdžios institucijos, „politiniai veikėjai“ valstybėse narėse dažnai pasitelkia„šaltinių Rusijoje“ naudojamas taktikas ir naratyvus, kad pakenktų Europos Sąjungai.
Pavyzdžiui, ataskaitoje sakoma, kad „piktavališki veikėjai“ pasinaudojo prieš du mėnesius Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą suniokojusiu gaisru, teigdami, kad šis įvykis esą liudija apie silpnėjantį vakarietiškų ir krikščioniškų vertybių vaidmenį.
Europos komisarai Vera Jourova ir Julianas Kingas (Džulianas Kingas) ruošiasi per spaudos konferenciją išsamiau pakomentuoti ataskaitą.
EK pabrėžė, kad reikės daugiau laiko, kad būtų galima nustatyti dezinformavimo kampanijų „mastą ir poveikį“, atsižvelgiant į jų sudėtingą ir painų pobūdį.
Oficialiais duomenimis, aktyvumas per gegužės 23–26 dienomis vyksiančius rinkimus buvo didžiausias per pastaruosius 20 metų, ES vis aktyviau diskutuojant apie Bendrijos ateitį.
Be to, nors populistai ir euroskeptikai pasiekė gerų rezultatų, jų negalima vadinti triumfu, kokio baiminosi politinis elitas.
Pagrindinio srauto partijos tebekontroliuoja didžiausią dalį mandatų 751 vietą turinčiame Europos Parlamente.
