Britų armija naudojo įvairius seksualinius bauginimo metodus, tardydama irakiečių kalinius.
Šiandien nukentėję irakiečiai reikalauja teisingumo ir atviro nagrinėjimo, apimant visas aplinkybes ir pateikiant jas Aukščiausiajam Teismui Didžiojoje Britanijoje.
Žmogaus teisių advokatas Philas Shineris, Visuomeninio intereso advokatų įmonės galva, teigia, kad nuo 2003 metų kovo mėnesio iki 2008 metų gruodžio, 142 jo klientai išgyveno begalę įžeidinėjimų ir grasinimų. Iki šiol britų tardymo politikos aspektai niekada nebuvo visiškai ištirti.
Advokatas teigia, kad irakiečiai buvo nurengiami prievarta, o britų kariai ir karės mylėjosi prie kalinių akių.
Britų armijos apmokymai
Britų armijos kariškiai apmoko būsimus tardymo specialistus pasitelkti tokius metodus kaip grasinimai, sensorinė deprivacija (staigus sensorinės informacijos apribojimas net ir psichotropinių medžiagų pagalba) ar priverstinis nurenginėjimas nuogai, informuoja tinklalapis Compromat.ru.
Britų kariai apmokomi tardymo metodais, kurie aiškiai prieštarauja priimtai Ženevos Konvencijai. Apie tai tapo žinoma laikraščiui The Guardian.
Tikslas – pažeminti, kad belaisis netektų orientacijos
Neseniai sukurti slapti mokymų nurodymai rekomenduoja tardymus atliekantiems pareigūnams stengtis pažeminti ir išsekinti belaisvį taip, kad jis netektų orientacijos bei sukeltų nesaugumo, nerimo ir baimės pojūčius. Pridedami netgi metodai, padedantys visa tai pasiekti,
Viename tokių mokymo nurodymų, 2005 metais sukurtoje PowerPoint prezentacijoje, be jokių užuolankų sakoma prieš tardymą belaisvį visiškai nurengti. „Nurenkite juos nuogai – teigiama ten – ir laikykite juos tokius tol, kol nepradės paklusti jūsų nurodymams“. Kitame panašiu laiku sukurtame mokymo nurodyme, be šito siūloma belaisvius laikyti užrištomis akimis, nes tokiu būdu jie lengviau pasiduos spaudimui.
Nurodymai, parengti 2008 metų balandį, rekomenduoja į nelaisvę paimtus priešo karius gąsdinti ir laikyti fizinio diskomforto sąlygomis. Ten taip pat teigiama, jog sensorinės deprivacijos metodo taikymas yra visiškai pagrįstas esant „įtikinamoms priežastims“. Panašiai kalbama ir apie priverstinį belaisvių nurengimą.
Gerokai vėlesniuose nurodymuose aiškinama, jog akių raiščiai, ausinės ir plastikiniai antrankiai yra pagrindinės tardymų specialisto poveikio priemonės. Nors nurodyme ir pažymėta, jog belaisvis turi miegoti 8 valandas per parą, ten taip pat teigiama, kad netrukdomas jis gali išbūti tik keturias iš jų. Be to, tardymo specialistui patariama belaisviui pranešti, jog jis būsiąs laikomas izoliacijoje jei tik nesutiks bendradarbiauti.
1949 metais priimta Ženevos Konvencija draudžia fizinio ir psichologinio poveikio priemonių bei spaudimo taikymą siekiant išgauti iš belaisvio informaciją.
Slapti nurodymai parengti po irakiečio mirties
Turimi faktai prieinami visuomenei tapo tada, kai The Guardian paviešino JAV armijos karinę informaciją prieš tai anksčiau publikuotą daugiau skaidrumo siekiančiame interneto puslapyje WikiLeaks. Nutekinta informacija leido į dienos šviesą išlįsti kankinimų, sušaudymo be jokio teismo ir daugeliui kitų nusikaltimų Irake.
Visi slapti britų armijos mokymo nurodymai buvo parengti po vieno irakiečio, vardu Baha Mūsa (Baha Mousa), dirbusio vieno viešbučio portjė, mirties po to, kai britai mirtinai jį nukankino dar 2003 metų rugsėjį. Kai kurie mokymo nurodymai buvo sukurti jau po paskelbto tyrimo, atlikto britų armijoje dėl žiauraus elgesio su civiliais gyventojais Irake, išvadų.
2008 metų sausį tyrėjai nusprendė, kad nors kai kuriais atvejais kariškių elgesys su belaisviais buvo netinkamas, jis nebuvo praktikuojamas visos britų armijos mastu.
Slaptos medžiagos nutekėjimas įvyko kaip tik tuo metu, kai vyksta atidi taikomų arešto ir tardymo metodų peržiūra Didžiosios Britanijos armijoje.
Praeitą mėnesį The Guardian pranešė, jog be Mūsos, britų kariškiai ir karinės oro pajėgos yra įtariami padarius daugiau civilių gyventojų nužudymų. Kaip teigiama tarp žuvusiųjų patenka vienas mirtinai sraigtasparnyje suspardytas vyras ir kitas Škotijos Karališkojo pulko nušautas bei dar vienas tariamai nuskandintas 19 – metis paauglys.
Kitą mėnesį, daugiau nei 100 civilių Irako gyventojų interesus atstovaujantys advokatai, kurių atstovaujamieji buvo kankinami nuo 2003 metų kovo iki 2008 metų balandžio, ketina Londono teismui pateikti įtikinamus įrodymus bylojančius apie vykusius jų klientų sistemingus kankinimus.
Ministerija netrukdė „pasireikšti žiauriam elgesiui“
Dokumentai, liudijantys žiaurų elgesį su sulaikytaisiais, surinkti teisininkų komandos ir jų vadovo iš Birmingemo Filo Šainerio (Phil Shiner), apima apie 59 incidentus, kai sulaikytiesiems buvo uždedami ant galvų maišai, 11 bandymų kankinti elektra, 122 bandymus trikdyti klausą pasitelkiant ausines, 52 sukeliant nemigą, 131 bandymą riboti regėjimą tamsintų akinių pagalba, 39 nurengimo ir 18 priverstinio trukdymo miegoti, atkuriant pornografinio pobūdžio filmus portatyviniuose kompiuteriuose, incidentus.
Preliminariame pirmos instancijos teismo posėdyje, teisėjas pareiškė, jog Didžiosios Britanijos Krašto Apsaugos ministerija, matyt, griežtai netrukdė „pasireikšti žiauriam elgesiui“ ir pridūrė, kad tai ko gero vyko netgi sistemingai.
Taipogi manoma, kad teisėjas dar nėra matęs naujausių mokymo nurodymų, gautų ir paviešintų The Guardian. Minėta naujausia medžiaga buvo kuriama pirminės belaisvių apklausos pareigūnams, o taip pat ir kariškiams, įskaitant ir moteris, kurių specializacija yra kur kas rimtesnė veikla nei belaisvių tardymas.
Geriausia tardymui – jūrų pervežimo konteineris
Apmokymo kursus vedė tardymo specialistai, kariškiai iš vadinamosios tarnybos F, kuri yra Jungtinės pagalbos žvalgybai organizacijos ( Joint Services Intelligent Organization) dalis ir kurios pagrindinė būstinė yra įsikūrusi Bedfordšyro grafystėje.
Vienoje iš PowerPoint prezentacijų skaidrių, pavadinimu „Yra klausimų?“, kalbama apie tai, jog šie tardymo metodai buvo vystomi dešimtis metų britų pareigūnų, dirbusių Borneo, pietinėje Arabų pusiasalio dalyje, „Palastinoje“ (taip parašyta originaliame dokumente!), Kipre ir Šiaurės Airijoje. Ten aiškinama, kad praeityje specialistai susidurdavo su negatyviu požiūriu į savo veiklą, tyrimais ir kitomis problemomis. Remiantys dokumento tekstu, 1950 – aisiais šias problemas jiems keldavo parlamentarai, o šiaurės Omane – jų pačių tėvynė.
Būsimiems tardymo specialistams rekomenduojama pasirinkti nuošalią šlykščiai atrodančią vietą. Jūrų pervežimo konteineris, sakoma, yra tinkamiausias pasirinkimas kaip kad suteikia privatumo ir tardymo slaptumo privalumus. Pasirinkta vieta turi būti už girdimumo ribų ir nepasiekiama žiniasklaidos atstovams. Viename iš dokumentų teigiama: „kankinimo priemonių taikymas griežtai draudžiamas“, bet iškart po to eina vienos tokios priemonės aprašymas.
Patariama keiktis ir grasinti
Prieš pateikiant belaisviui klausimus, patariama jį jiems „paruošti“ darant spaudimą. Siekiant sukelti belaisviui baimę ir nerimą, patariama klausimus uždavinėti žiūrint tiesiai į veidą, rėkti, keiktis ir grasinti. Teigiamas dalykas paspartinantis tardymo eigą bus bejėgiškumo jausmo sukėlimas, disorientacija ir pažeminimas.
Mokomojoje medžiagoje, nurengus belaisvį, rekomenduojama jį „apieškoti“, kas yra „paruošimo proceso“ dalis, bet ne saugumo užtikrinimo priemonė. Viena iš mokymo kurso dalis yra pavadinimu „pozicinė asfikcija – požymiai ir simptomai“.
Manoma, kad būtent nuo pozicinės asfikcijos Baha Mūsa kaip tik ir mirė, vienam iš kariškių savo keliu prispaudus jam nugarą ir tuo metu patraukiant į save už aukai ant galvos uždėto maišo. Iš viso „paruošimo procese“ tada žmogus gavo 93 traumas.
Didžiosios Britanijos Krašto apsaugos ministras, paklaustas apie šią mokymų medžiagą, pareiškė: „Tirdami Bahos Mūsos mirties aplinkybes, mes kruopščiai studijuojame naudojamus tardymo metodus ir jų apmokymo kursus. Be to, ministerija apie tai jau buvo išreiškusi savo poziciją ir toliau nenorime to komentuoti. Mes stengsimės kiek galima geriau pasimokyti iš savo klaidų, o tyrimui suteiksime visą galimą pagalbą.“
Neigiamai paveiks britų armijos įvaizdį
Didžiąją laiko dalį, pirmos instancijos teismas kitą mėnesį skirs Jungtinės pagalbos žvalgybai organizacijos veiklos peržiūrai nuo tada, kai jos darbuotojai buvo nukreipti dirbti su Irako civiliais. Jie veikė įslaptintose objektuose ir teikė informaciją Jungtinėms karo lauko žvalgybos grupėms (Joint Field Intelligence Teams). Jų patalpos buvo įrengtos belaisvių stovyklų viduje ir net turėjo stovyklos valdžiai nepaklūstančią atskirą sargybą.
Remiantis gautais oficialaus tyrimo liudijimais apie Baho Mūsos mirtį, kai kurie britų armijos pareigūnai skundėsi žiauru elgesiu su belaisviais. Vienas jų pareiškė matęs kaip apie trisdešimt irakiečių buvo priversti atsiklaupus pozuoti nepatogioje pozicijoje, jų rankoms būnant surakintoms už nugaros, o ant galvų uždėjus maišus. Keli pareigūnai tokį elgesį pavadino nehumanišku ir pažeidžiantį įstatymus, o kiti teigė, jog tai net gali sužlugdyti britų armijos sukurtą reputaciją.
Pasak vieno pulkininko leitenanto, jis laikosi nuomonės, jog paviešinta informacija, nuotraukos ir iliustracijos, neigiamai paveiks britų armijos įvaizdį ir mano, jog reikia imtis priemonių patraukti dėmesį nuo Jungtinių karo lauko žvalgybos grupių taikytų tardymo metodų šitaip apsaugant Irako civilių pasitikėjimą britų armija, praneša Compromat.ru.
