Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas domisi, kas vis dar suinteresuotas išsaugoti Vilniuje šeimininkaujančios mafijos galvą.
Ilgamečiai Vilniaus kriminalinės policijos darbuotojai teigia, kad daugiausia prie „Vilniaus brigados“ veiklos nutraukimo prisidėjo jau dešimt metų bene labiausiai valstybės saugomas liudytojas, buvęs „brigadininkų“ narys Viktoras Akmanavičius.
Iki šiol automatais ginkluoti ir kaukėti pareigūnai nuo jo nesitraukia nė per žingsnį. Anksčiau į teismo posėdžius V. Akmanavičius būdavo vedamas su kauke, o jį lydėdavo policininkas. Saugomas liudytojas įsitikinęs, kad tai jį gali apsaugoti nuo klastingo snaiperio kulkos.
Pagrindinis mafijos taikinys
Kai V. Akmanavičius pradėjo teikti informaciją apie buvusius bendrus, vienas po kito teisiamųjų suole atsidūrė „brigadininkų“ bosai.
Ne paskutiniu smuiku garsiausioje sostinės banditų grupuotėje grojusio V. Akmanavičiaus, pravarde Gorbatyj, suteikti parodymai buvo pripažinti kaip labai vertingi.
Prieš kelerius metus Vilniaus apygardos teismas konstatavo: „Atsižvelgus į V. Akmanavičiaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei Vilniaus apygardos prokuratūros informaciją apie didelį šio teisiamojo bendradarbiavimo su teisėsaugos organais indėlį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, dėl ko buvo išaiškinta daugelis sunkių nusikaltimų, o juos padarę asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kas akivaizdžiai rodo šio teisiamojo pasiryžimą išpirkti savo kaltę ir ateityje nenusikalsti, tokiu būdu prarandant ir savo pavojingumą visuomenei, V. Akmanavičiui skirta švelnesnė bausmė.“
Teismas negalėjo V. Akmanavičius visiškai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes šis buvo kaltinamas itin sunkiais nusikaltimais, tačiau jam skirti pataisos darbai netaikant laisvės atėmimo.
Gangsteriai tapo verslininkais
Prieš mafiją nepabūgusio liudyti vilniečio žodžiais, po to, kai Borisui Dekanidzei buvo įvykdyta mirties bausmė už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą, Igoris Tiomkinas, pravarde Timocha, atsistojo brigados hierarchijos viršūnėje ir ten išliko iki šiol.
„Nemažai žmonių jį iki šiol palaikė, o susitikę bei ėmę aiškintis problemas rems ir toliau. Vieni iš baimės, kiti dėl verslo. Tačiau grupuočių pastaraisiais metais nėra, visi tapo verslininkais. Nėra pasiskirstymo nei zonomis, nei verslu. Kiekvienas žiūri, kad gerai suktųsi pinigai. Kruvino aiškinimosi niekas nenori, nes niekas verslu neužsiima vienas“, − yra sakęs nuo buvusių bendrininkų valstybės saugomas ypač svarbus liudytojas V. Akmanavičius.
Tiesa, pastaraisiais metais V. Akmanavičius nutarė nebeliudyti. Jis prokurorams teigė norįs susidėlioti sujauktą asmeninį gyvenimą ir tikisi ilgam išvykti iš Lietuvos.
Šiuo metu nemažai buvusių „brigadininkų“ gyvena už grotų: iki šiol kalinamas Aleksandras Ždanovas. Jis atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę už žmogžudystę.
Iš pataisos namų bet kokia kaina siekia ištrūkti į V. Lingį mirtinus šūvius paleidęs Igoris Achremovas. Jam buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos, tačiau vėliau bausmė buvo sušvelninta ir palikti 25 metai laisvės atėmimo.
Viena „brigadininkų“ žvaigždė 47 metų Igoris Pervička, pravarde Boba, dalyvavęs sau mirties nuosprendį pasirašusio „Status“ savininko Vlado Bieliausko abejotinoje veikloje, pernai rugsėjį nuteistas už savavaldžiavimą – jis buvo pasiuntęs smogikus, kurie žiauriai sumušė žinomą boksininką Rolandą Jasevičių. Garsus konfliktas kilo dėl brangių žemės sklypų.
Skaitliuką įjungė net stoties prostitutėms
Išsklaidžius žinomų senosios kartos Vilniaus „brigadininkų“ gretas, netrukus jų vietą sostinės kriminalinėje orbitoje užėmė „dambrauskinių“, „smauglių“ ir „zelionų“ gaujos.
Prieš keletą metų į kriminalistų rankas pateko jau trečioji „zelionų“ karta. Gaujos vadeivai Rolandui Čibirui ir jo artimiausiems parankiniams Algirdui Nomgaudui, Aleksandrui Lapšinovui, pravarde Lapša, Jonui Abaravičiui pateikti kaltinimai dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, turto prievartavimo, plėšimo, pelnymosi iš prekybos žmonėmis ir jos organizavimo bei banko kortelių vagysčių ir realizavimo.
Yra duomenų, kad kadaise „zelionai“ akylai kontroliavo ir Vilniaus geležinkelio stoties rajone dirbančias prostitutes. Čia kas savaitę iš jų po 50–100 litų surinkdavo gaujos patikėtiniai.
Nematomi sostinės kunigaikščiai
Vienas „smauglių“ gaujos vadeivų Vaclavas Keturka, pravarde Griša, karjerą 1988 metais pogrindiniame versle pradėjo kaip eilinis spekuliantas sostinės Kalvarijų turguje. Netrukus jis pradėjo konfliktuoti su „brigadininkais“ ir buvo iš šios teritorijos išstumtas. Po trejų metų sostinės Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybai (ONTT) Griša pasirodė jau kaip vienas „smauglių“ vadeivų.
2004-ųjų pavasarį V. Keturka įkliuvo su padirbtais eurais, o gaujai ėmė vadovauti broliai Eduardas ir Aleksandras Kliukai, geriau pažįstami Bambulos bei Fitilio pravardėmis. Netrukus teismas Grišą paleido, o du jo smogikus paliko už grotų. Iš karto po netikėto V. Keturkos paleidimo prabilta, kad tai nėra atsitiktinumas. Manoma, kad už jį per tarpininkus palankų sprendimą paskelbusiai teisėjai buvo atsiskaityta apvalia eurų suma.
„Dambrauskiniai“ pastaruoju metu pasižymėjo kaip didžiausius turtus sukaupę sostinės gangsteriai. Jie bendravo su įtakingais valdžios žmonėmis ir verslininkais, tad panašu, kad siekė įsitvirtini valdžios olimpe. Šiemet Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvavęs garsus kariuomenės vadas yra pastebėtas „dambrauskinių“ lyderio kompanijoje, kuriai priklauso ir buvęs Henriko Daktaro bendražygis Anatolijus Marma. Draugija televizijos bokšto restorane palydėję 2005 metus.
Efektyviausias ginklas – konfiskuoti turtą
Buvęs šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius įsitikinęs, kad bet kurios banditų gaujos stuburą galima perlaužti tik sunaikinus jų nelegaliai sukauptą finansinį pagrindą.
„Didžiojoje Britanijoje pareigūnai, sulaikę gaujų narius, areštuoja ir jų sukauptą turtą. Visa tai atitenka valstybei, − teigė V. Grigaravičius. − Šioje šalyje veikia žvalgyba užsiimanti agentūra. Jos darbuotojai dirba nematomai − prisidengę kita iškaba, veiklą įregistravę kitos bendrovės dokumentais.
Taip dirbantys pareigūnai medžioja nusikalstamu būdu įgytą turtą ir jį grąžina valstybei. Britai, kaskart pradėję ikiteisminį tyrimą, paraleliai pradeda domėtis grupuotės finansiniais resursais. Tokie agentai stebi bankų sistemas, pinigų srautus, surenka faktus ir juos sudėlioja. Kada nors mūsiškiams siūlau įgyvendinti šį projektą, nes tai būtų efektyviausias ginklas kovojant su grupuotėmis.“
TIK FAKTAI
Maždaug 1994 metais veiklą pradėjusių „zelionų“ pirmoji karta be konkurencijos veikė Halės turgavietėje ir aplinkinėje teritorijoje. Banditai buvo apmokestinę daugelį Halės prekiautojų, kioskų savininkų, duoklės buvo renkamos net iš taksistų. Pinigai paprastai būdavo renkami kas savaitę.
Operatyvininkai pastebėjo, kad „smaugliai“ savo vardu leidžia naudotis jaunesnio amžiaus mažiau žinomų nusikaltėlių gaujoms.
Kalbama, kad „dambrauskiniai“ kontroliuoja padirbtų eurų ir narkotikų gamybos fabrikus ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje.
„Brigadininkus“ gaivina valdžios troškulys (1)
