Nors kvaišalus platinusi Kęstučio Cikano vadovaujama gauja ir stengėsi nepakliūti kriminalistams, tačiau pastarieji buvo itin atkaklūs ir nepaleido jų iš savo akiračio. Nors ir sunkiai, pareigūnai po šapelį rinko įrodymus, kol pagaliau visi nuodiję Dzūkijos sostinės jaunimą kvaišalų prekeiviai buvo susodinti į kaltinamųjų suolą.
Patys parūkydavo...
Jau rašėme, kad daugelis gaujos narių neprisipažino pažįstą vieni kitus. Aurimas Dusevičius teisme taip pat neigė dalyvavimą nusikalstamoje grupuotėje. Prisipažino maždaug pusmetį rūkęs marihuaną, tačiau jokių kitų narkotinių medžiagų nei vartojęs, nei platinęs. Vyras tvirtino uždirbdavęs pardavinėdamas turguje atvežtą iš užsienio buitinę chemiją, skalbimo miltelius, muilą ir pan.
Kaltinamasis R. Taraška teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino tik iš dalies. Girdi, jis nedalyvavęs jokio nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl šis kaltinimas yra nepagrįstas. Su vienais kaltinamaisiais jį sieja sportas, su kitais užaugo tame pačiame rajone, su trečiais – kartu sėdėjo pataisos namuose. Laurą (moteris, pardavinėjusi gaujos pristatomus kvaišalus, o vėliau bendradarbiavusi su pareigūnais; vardas pakeistas – aut. past.) pažįsta seniai. Tik ši pasakojanti apie jį netiesą. Na, parūkydavo jis heroino, tačiau labai retai. Jokių narkotikų nei Laurai, nei Vilmui U. nėra tiekęs. Girdi, kelis kartus Vilmui yra pardavęs heroino – mat sau nusipirkdavo daugiau – po 2 gramus. Tai vieną gramą surūkydavo pats, o kitą gramą – atskiesdavo glutaminu (priemonė raumenims auginti – aut. past.) ir duodavo Vilmui, kad šis parduotų, taip norėdamas susigražinti išleistus narkotikams pingus. Pardavęs heroiną, Vilmas U. atiduodavo pinigus jam: kartą davė 1000 litų, kitus kartus – gal 500 litų. O kitiems niekada nėra jokių kvaišalų davęs.
Kadangi Laura sutiko duoti parodymus ir išklojo visą tiesą apie prekybą kvaišalais, teisme R. Taraška apkaltino moterį melagystėmis, išvadino ją prostitute ir pažadėjo „išmušti paskutinius dantis“.
Panašias istorijas teisme porino ir kiti teisiamieji, girdi, vieni patys savo malonumui kartais įsigydavę „žolės“, kiti – turėję narkomaną brolį ar draugą, tai gailėdami jų nupirkdavę „dozę“, tačiau tikrai niekam nieko nepardavinėję. Rinkdavosi narkomanus
Atkaklūs Alytaus kriminalistai, padedami su jais sutikusių bendradarbiauti kvaišalų platintojų, išsiaiškino, kaip veikė narkotinių platinimo sistema: perpardavinėtojams tiekėjai kvaišalus pristatydavo padėdami juos į sutartą vietą arba neva vedžiodami šunį ar neva sportuodami prabėgdavo pro šalį ir numesdavo į foliją susuktas, jau paruoštas dozes – „čekius“ po kojomis. Narkotikus platindavo ir prisidengę šeimos idile – neva išėję su šeima pasivaikščioti.
Gaujos lyderiai narkotikų platintojais neretai pasirinkdavo jau įklimpusius narkomanus ar girtuoklius, kurie už „dozę“ pardavinėdavo kvaišalus. Štai G. Daugirda prisipažino, jog iš pradžių, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, narkotikų nevartojo, o kelias savaites su Vilmu U. girtuokliavo. Tačiau, pasak G. Daugirdos, Laura žinojo, kad jis – narkomanas, tad ėmė jį gundyti „dozėmis“. „Narkotikai toks dalykas, kad adata negali palaukti, – tyrėjams pasakojo G. Daugirda. – Vieną kartą pabandžiau, kitą – ir užsikabinau. Paskui jau reikėdavo kiekvieną dieną“.
Vyras narkotikus pirkdavo pas Laurą. „Ji man sakydavo, kad jei aš padėčiau jai prekiauti, galėčiau durtis nemokamai, – pasakojo G. Daugirda. – Kadangi buvau priklausomas nuo narkotikų, sutikau“.
Lauros „tašką“ Vilties gatvės bendrabutyje žinojo visi miesto ir jo apylinkių narkomanai. Atėję dažniausiai ne tik nusipirkdavo „dozę“, bet ir vietoje ją susileisdavo.
Kaltu prisipažino ir Vilmas U., Lauros sugyventinis. Jis prisiminė, kad 2008 metų pradžioje, kai jis ką tik buvo grįžęs atlikęs bausmę, vieną vakarą į duris pabeldęs K. Cikanas, pasakė: „Tu ką tik grįžęs, tau sunku“ ir pasiūlė prekiauti heroinu. Vilmas U. sutiko. Heroiną buvo liepta skiesti ir pardavinėti.
Vilmas U. pasakojo, kad per dvi dienas pardavė du gramus heroino ir uždirbo 660 litų, tačiau 550 privalėjo atiduoti tiekėjui. Tuomet vėl gavo maišelį su heroinu. Anot Vilmo, taip tęsėsi beveik kasdien maždaug dvi savaites. Tačiau tai buvo prastas „biznis“, nes į jo namus ateidavo policija, tekdavo išpilti jau paruoštus narkotikus, o pinigus už heroiną vis tiek reikėdavo sumokėti. „Po poros savaičių atsisakiau prekiauti heroinu, – prisiminė Vilmas U. – tuomet išgirdau grasinimą, kad nebandyčiau „stumdyti“ kitų (prekiautojų) narkotikų. Tuomet jie kažkokiu būdu privertė narkotikus pardavinėti Laurą“.
Vėliau Vilmas kartais pavaduodavo Laurą, jei ši kur nors išeidavo. Tačiau labai retai, nes moteris nujautė, kad Vilmas vagiliauja – pavogtą heroiną suvartodavo pats.
Narkotikų prekyba nė minutei negalėjo sustoti. Kai už narkotikų laikymą Laura 10 mėnesių sėdo į kalėjimą , į jos vietą stojo G. Daugirda.
Gavo į kaulus
Kartą narkomanai iš Lauros pavogė 3 ar 4 dar neskiesto heroino maišelius. Ji neturėjo pinigų ir negalėjo už juos atsiskaityti, tad Audrius Dusevičius ir dar vienas jo sėbras nusivežė Vilmą su Laurą prie ežero į mišką ir smarkiai Vilmą U. prikūlė. Moters nelietė – matyt galvojo, jog šiai ir taip bus baugu. Parvežę namo vėl įsakė pardavinėti narkotikus.
Galų gale Vilmui U. nusibodo taip gyventi – policija vos ne kiekvieną dieną apsilankydavo jo būste – narkotikus tekdavo išpilti, o pinigus tiekėjams vistiek tekdavo mokėti. O dar ir mušti gaudavo, todėl jis sutiko padėti pareigūnams, kurie jau lipo narkotikų platintojų gaujai ant kulnų.
Narkotikų prekeiviai nesiterliojo ir su kitais nepaklusniaisiais. Štai A. Dusevičius sykį vienoje Alytaus picerijoje peiliu subadė vieną narkomaną: dūrė kelis kartus į šlaunį. Kitą nusivežęs į mišką, gerai apdaužė lazda. Laimė, vyrai sugebėjo pabėgti...
Galutinis verdiktas
Reikėtų pridurti, jog 2008–2010 metais D. Eidukevičiaus ir K. Cikano vadovaujama grupuotė išplatino nemažiau kaip 62 000 „dozių“ (po 1 ml), t.y. nemažiau kaip 500 g heroino.
Kauno apygardos teismas šį kartą nenuvylė narkotikų prekeivius gaudžiusių kriminalistų. Atseikėjo kaltinamiesiems pagal visus baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos jų kaltės buvo įrodytos. Tad Brazilkinių lyderis D. Eidukevičius-Senis, pridėjus 2011 metais Vilniaus apygardos paskirtą bausmę, nuteistas 18 metų laisvės atėmimo bausme, pusę jos atliekant kalėjime.
K. Cikanas sėdės 16 metų, iš kurių pusę taip pat praleis kalėjime. Broliams Aurimui ir Audriui Dusevičiams skirta po 17 metų laisvės atėmimo, pusę to laiko kalint kalėjime.
R. Taraška ir K. Gurskas nuteisti po 13 metų nelaisvės, iš jų pusę taip pat teks praleisti kalėjime. Tiek pat laiko „užsidirbo“ ir R. Anufrejevas, tik šis vyras keliaus tiesiai į pataisos namus.
G. Daugirdai pataisos namuose teks gyventi 8 su puse, o M. Milkevičiui – 2 metus ir 2 mėnesius.
Tik Vilmas U., nors ir buvo pagal kai kuriuos baudžiamojo kodekso straipsnius pripažintas kaltu, tačiau atleistas nuo atsakomybės kaip asmuo, kuris padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant jį per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Teismas paliko nepakeistą ir kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Be to, teismas nusprendė iš D. Eidukevičiaus ir K. Cikanos solidariai konfiskuoti ketvirtį milijono – po 125 000 litų iš kiekvieno. Iš abiejų brolių A. ir A. Dusevičių, R. Taraškos, K. Gursko bei R. Anufrejevo – po 14 100 litų. Taip pat nutarta konfiskuoti iš kaltinamųjų paimtus iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus ir materialines vertybes bei nusikaltimų darymui naudotas ryšio priemones – viso už daugiau nei 22 000 litų.
Trys nuteistieji – Audrius Dusevičius, R. Taraška ir K. Gurskas – pripažinti recidyvistais.
Vietoj epilogo
Pasak Alytaus apskrities VPK ONTS kriminalistų, po šios ir kitų gaujų sulaikymo Alytaus mieste veikę ,,taškai“, jų pastangomis buvo neutralizuoti. Vienų ,,taškų“ turėtojai ir ,,stogai“ yra jau nuteisti, kiti yra suimti ir dar laukia teismo.
Tačiau pareigūnai tvirtina, jog ,,šventa vieta“ niekada nebus tuščia, nes tai yra pelninga, kad ir kaip rizikinga. Tik nedaugelis ,,taškų“ turėtojų, o tuo labiau kvaišalų tiekėjų, gavę griežtą laisvės atėmimo bausmę, retai kada susimąsto apie tolimesnę nusikalstamą veiklą. Anot kvaišalus gaudančių pareigūnų, dažnai bausmės būna juokingos ir neaišku, kam naudingos...
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
