Praėjusią savaitę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje Jakų, Budrikų ir kitų šalia esančių gyvenviečių bendruomenių atstovams bei aplinkosaugos specialistams buvo pristatyti dviejų aplinkos tyrimų duomenys.
„Ko gero, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje aplinka stebima taip atidžiai, kaip niekur kitur visame uostamiestyje. Nuolatinį aplinkos monitoringą atlieka miesto Savivaldybė, savo tyrimus vykdo valstybinės aplinkosaugos institucijos, o zonoje veikiančios bendrovės irgi sistemingai stebi savo įtaką aplinkai“, - sakė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės valdybos pirmininkas.
Pirmų metų stebėjimai - tik signaliniai
Viena iš susitikimo iniciatorių, bendrovė „Orion Global Pet“, 2007 metais atliko išsamius aplinkos stebėjimus - tyrė dirvožemio, požeminio vandens ir oro užterštumą bei triukšmo lygį.
„Šalia mūsų bendrovės azoto oksidų monitoringas pernai buvo atliekamas 50 kartų dešimtyje taškų. Acetaldehidų ir dioksolanų tyrimai - kartą per ketvirtį. Matavimai atliekami už įmonės teritorijos 1 800 metrų spinduliu pavėjui, vienas taškas fonui nustatyti yra prieš vėją už įmonės teritorijos ribų“, - pristatydama tyrimų duomenis pasakojo „Orion Global Pet“ aplinkosaugos vadovė Jolanta Pilibaitienė.
Iš tyrimų medžiagos akivaizdu, jog įmonės įtaka aplinkos taršai minimali.
Matuojat gamybos įrengimų keliamą triukšmą per metus nė karto neužfiksuotas higienos normų viršjimas.
„Kol kas tai yra sausi skaičiai ir jokių išvadų daryti dar neįmanoma, nes įmonė dirba tik pirmus metus - gamykla pradėjo normaliai veikti 2007-ųjų birželio 18 dieną. O kitais metais jau galėsime palyginti, kokia yra mūsų veiklos įtaka aplinkai“, - sakė UAB „Orion Global Pet“ techninis vadovas Arūnas Jonuška.
Klaipėdos LEZ oras švarus
Panašų aplinkos tyrimą užsakė bei jo rezultatus susirinkusiems pristatė ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė.
„Retsykiais pasigirsdavo teiginių, kad Klaipėdos LEZ jau yra pasiektas ribinis oro užterštumas ir jokia plėtra čia nebegalima, tačiau nebuvo jokių faktų, galinčių tai patvirtinti arba paneigti. Mes užsakėme tyrimą norėdami sužinoti, koks realus oro užterštumas yra pramonės parke ir koks šalia jo“, - sakė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.
Pasak tyrimą atlikusios UAB „COWI Baltic“ aplinkosaugos vadovės Danos Bagdonavičienės, buvo skaičiuojama keturių teršalų - anglies monoksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių bei sieros dioksido koncentracija aplinkos ore.
„Galime konstatuoti, kad Klaipėdos LEZ oro užterštumas tikrai nėra didelis ir net nepriartėja prie leistinų normų. Visos kritinės zonos yra šalia transporto magistralių - Šilutės, Vilniaus plento, Jakų žiedo. Pagrindinis oro teršėjas šiuo metu - ne pramonė, o transportas“, - sakė aplinkosaugos specialistė D. Bagdonavičienė.
Tyrimai gyvenimo negerina
Išklausę monitoringų duomenų ir specialistų pasisakymų, aplinkinių gyvenviečių bendruomenių atstovai pripažino, kad pramonės kaimynystė gal ir ne tokia jau tarši, kaip buvo manoma iš pradžių. Tačiau tai menka paguoda Jakų ir kitų šalia besikuriančių gyvenviečių žmonėms, kurie greta moderniai sutvarkytų pramonės objektų atrodo visiškai pamiršti - dešimtmečiais nesulaukia nei vandentiekio, nei centralizuotos nuotekų sistemos, nei asfaltuotų gatvių.
„Atsidūrėme tarp kūjo ir priekalo. Klaipėdos rajono valdžiai mes nerūpime, nes sakoma, kad Jakuose gyvena klaipėdiečiai. O Klaipėdos valdžia niekaip negali mumis pasirūpinti, nes juridiškai Jakai priklauso ne uostamiesčiui. Tuo tarpu psichologinis ir socialinis diskomfortas Jakuose ir aplinkinėse gyvenvietėse vis didėja - šalia kyla gamyklos, didėja transporto srautai, kasmet vis daugiau triukšmo ir dulkių“, - konstatavo blogėjančią situaciją Jakų bendromenės atstovė Lijana Simonaitytė.
LEZ ir bendrovės „Orion Global Pet“ vadovai patikino, kad puikiai supranta pramonės parko kaimynystėje gyvenančiųjų problemas ir daro ką gali, tačiau visų problemų išspręsti nepajėgūs.
„Pernai iš nuosavų lėšų suremontavome dalį susidėvėjusios Lypkių gatvės - paklojome ištisinę asfalto dangą į Lypkius, tačiau darydami šį gerą darbą Lypkių kaimo gyventojams pabloginome bendrovės rezultatus, nes šios išlaidos nebuvo pripažintos veiklos sąnaudomis“, - sakė LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Bakas.
„Įstatymai absurdiški - valstybės požiūriu, nepadarėme nieko gero: atliekame brangius tyrimus, kurie rodo, kad dėl mūsų veiklos tarša nedidėja ir daro aplinkai kur kas mažesnę įtaką nei leistų aplinkosauginės normos. O tų tyrimų rezultatų niekam realiai net nereikia - ataskaitos dūla stalčiuose. Gal tikrai būtų prasmingiau tuos monitoringams išleidžiamus milijonus investuoti į žmonių gerovę?“ - susitikimo pabaigoje retoriškai klausė „Orion Global Pet“ techninis vadovas A. Jonuška.
