Brangstant degalams ir prasidėjus kelionių sezonui žmonės ieško pigesnių keliavimo būdų. Vienas iš jų – kelionė traukiniu. Lietuvos geležinkelius valdanti bendrovė keleiviams siūlo naujovių ir artimiausiu metu tikisi sulaukti daugiau klientų.
Didinamas reisų skaičius
Kaip teigė „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo valdybos Komercijos skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Kalvaitis vasaros sezono metu keleivių skaičius išauga tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose reisuose.
Vietiniuose daugiausia keliaujama poilsinėmis kryptimis – Klaipėdos, Varėnos, Ignalinos link. Tarptautiniuose vasarą suaktyvėja asmeninio pobūdžio kelionės, pavyzdžiui, giminių lankymas, turizmas, poilsinės kelionės į Lietuvos pajūrį ir pan.
Daugiausia keliaujama darbo reikalais iš priemiesčių į miestus, nemažą dalį keleivių sudaro besimokantis jaunimas.
Bendrovė tikisi, kad keleivių gausės ne tik vasaros sezono metu, bet ir šaltuoju metų laiku.
„Padidinę reisų skaičių tikimės keleivių srauto gausėjimo. Tiek vasaros, tiek žiemos metu, nemažą įtaką transporto priemonės pasirinkimui turės smarkiai brangstantis kuras. Dėl savo gebėjimo vienu metu pervežti didelį keleivių skaičių traukinių vietos savikaina yra žemiausia iš visų sausumos transporto priemonių, tai lemia ir bilietų kainas“, – tikino D. Kalvaitis.
Iš Vilniaus į Kauną – 160 km/h greičiu
Keleivių pervežimų srityje didžiausios naujovės susijusios su naujų riedmenų įsigijimu. Jau šuo metu keleivius vežioja du nauji RA-2 dyzeliniai traukiniai, dar du darbą pradės liepos pabaigoje.
„Iki metų pabaigos įsigysime ir 2 naujas automotrisas, skirtas susisiekimui trumpais atstumais, pav., tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir oro uosto“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Pagrindinė šių metų naujiena – daugiausia keleivių sulaukiančiam AB „Lietuvos geležinkeliai“ maršrutui tarp Vilniaus ir Kauno perkami 2 nauji dviaukščiai elektriniai traukiniai, kurie keleivius pradės vežti metų pabaigoje.
Pabaigus Kauno tunelio rekonstrukciją, šie traukiniai turėtų tapti patogiausia ir greičiausia susisiekimo priemone (konstrukcinis greitis – iki 160 km/val.) tarp didžiausių šalies miestų.
„Interrail“ sistemos Lietuvoje dar teks palaukti
Norintiems pakeliauti po Europą turbūt pigiausias ir patogiausias būdas tai padaryti yra „InterRail“ traukinių sistema, kuri ypač populiari tarp jaunimo.
„InterRail“ bilietas suteikia galimybę keliauti visose šiai sistemai priklausančiose šalyse. Tačiau nei Lietuvos, nei kitų šalių keleiviai neturi galimybės naudotis šios sistemos privalumais mūsų šalyje.
Kaip teigė D. Kalvaitis šiuo metu tam trukdo bilietų pardavimui skirta technologiškai senstelėjusi programinė įranga, kurią sunku ir brangu adaptuoti naujiems produktams.
„Per artimiausius metus planuojama bilietų užsakymo ir pardavimo sistemą pakeisti nauja, tai leis taikyti pačius įvairiausius kainodaros ir bilietų platinimo mechanizmus“, – kalbėjo D. Kalvaitis.
Sunaudoja mažiau kuro
Teigiama, kad traukiniai yra gerokai pranašesni prieš kitas transporto priemones, tačiau šios transporto rūšies populiarinimui skiriama mažai dėmesio. Visų pirma traukiniai yra žymiai ekologiškesni nei kitos transporto priemonės.
Dyzelinių traukinių kuro sunaudojimas 1 keleiviui mažesnis už lengvojo automobilio maždaug 12 kartų, už autobuso – maždaug 7 kartus. Elektrinių traukinių tarša palyginus su kelių transportu visiškai maža.
Per penkiolika metų – nė vieno nukentėjusio keleivio
Pastaruoju metu garsiai kalbama apie karą keliuose, bet jei žmonės susimąstytų apie alternatyvius keliavimo būdus, gali būti, kad žymiai sumažėtų nelaimingų atsitikimų skaičius.
„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis automobilių keliuose kasmet žūsta virš 700 žmonių, dar apie 8000 sužalojama. Per penkiolika paskutiniųjų metų Lietuvoje keliaudamas geležinkelių transportu nenukentėjo nei vienas keleivis.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai pabrėžia, kad traukiniai yra pranašesni ir kalbant apie laiko bei žemės ploto sąnaudas.
Traukinių punktualumas Lietuvoje viršija 97 proc., nėra kamščių ir kitų nenumatytų aplinkybių, dėl ko kelionė užtruktų ilgiau nei planuota. Be to 1 km magistralinio automobilių kelio užima apie 3,6 kartų didesnį žemės plotą nei geležinkelio.
Marius Janavičius
