Toks kainų ūgtelėjimas neturėtų stebinti: gruodžio mėn. didėjo pasaulinė naftos kaina, o pastaruoju metu kilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos didino daržovių, pieno bei mėsos kainas šalies prekybos centruose. Šie maisto produktai gruodžio mėn. buvo atitinkamai 7,6, 3,6 ir 0,8 proc. brangesni negu lapkričio mėn.
Vis dėlto kalbėti apie ilgalaikį maisto produktų kainų didėjimą dar anksti dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, maisto kainos nuolat svyruoja. Joms įtaką daro tokie veiksniai kaip oro sąlygos, paklausos pokyčiai dėl gyventojų pajamų kaitos, kiti veiksniai. Antra, brangstanti nafta ne tik tuština vartotojų pinigines didindama degalų kainą, ji taip pat didina maisto produktų transportavimo išlaidas bei trąšų kainas, tačiau nerimauti, jog kylančios naftos kainos artimiausiu metu stipriau įsiūbuos lietuviškų maisto prekių kainų augimą, vis dėlto nereikėtų.
Kaip rinką paveiks OPEC šalių susitarimas?
Nors 2016 m. lapkričio mėn. OPEC šalys pasiekė susitarimą mažinti naftos gavybą, naujausios naftos kainų prognozės rodo ne itin ženklų naftos kainų didėjimą artimiausiu metu. Tai lemia keli veiksniai: pirma, Iranui buvo suteikta gavybos ribojimų išimtis dėl ypač prastos šios šalies ekonominės padėties.
Antra, Irako lyderiai deklaravo naftos pajamų poreikį kovai su saugumo iššūkiais regione, todėl Irakui taip pat pritaikytos išimtys.
Trečia, nors OPEC karteliui nepriklausanti Rusija įsipareigojo laikytis gavybos ribojimų, tačiau OPEC narėms kontroliuoti ir sekti tiek valstybių narių, tiek Rusijos įsipareigojimų vykdymą pakankamai sudėtinga. Galiausiai, augant pasaulinėms naftos kainoms, JAV skalūnų gamintojai turėtų didinti gamybą ir taip pristabdyti naftos brangimą.
Naftos kaina daro įtaką
Metinė infliacija gruodžio mėn. paspartėjo ir sudarė 2,0 proc. daugiausia dėl spartesnio degalų kainų kilimo, išaugusių maisto produktų kainų, taip pat per metus gerokai pabrangusių paslaugų. Paslaugų kainos jau kurį laiką kyla gana sparčiai tiek dėl didėjančios vidaus paklausos, tiek dėl augančio darbo užmokesčio paslaugų sektoriuje.
Vis dėlto grynosios infliacijos rodiklis, neapimantis naftos ir maisto kainų pokyčių dėl jų didelio kintamumo, reikšmingo kainų augimo paspartėjimo nerodo: grynoji infliacija paskutiniais 2016 m. mėnesiais buvo iš esmės stabili. Vidutinė metinė infliacija 2016 m. sudarė 0,7 proc. Šiais metais ji turėtų padidėti dėl numatomo didesnio pasaulinių naftos ir maisto žaliavų kainų augimo: pagal naujausias Lietuvos banko prognozes, vidutinė metinė infliacija 2017 m. sudarys 1,9 proc.
Ar skiriamės nuo kaimyninių šalių?
Labai panaši metinės infliacijos dinamika stebima ir kaimyninėse valstybėse. Pastaruoju metu Latvijoje ir Estijoje taip pat pabrango maisto produktai, padidėjo degalų kainos. Tiesa, Estijoje paslaugų kainų augimas –sulėtėjęs. Anot Estijos centrinio banko, lėtesnį paslaugų kainų augimą lemia sumažėję Estijos namų ūkių infliacijos lūkesčiai ir dėl to padidėjęs polinkis taupyti. Tai lemia sumažėjusį paklausos spaudimą kainoms.
Pagal išankstinį įvertį, euro zonos metinė infliacija gruodžio mėn. padidėjo ir siekė 1,1 proc. Pažvelgus į pagrindines komponentes, matyti, kad, kaip ir Lietuvoje, euro zonos narėse paskutiniu metu daugiau nei anksčiau brango energijos ir maisto produktai.
Komentuoja Ieva Skačkauskaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė.
