„Iš notarų vis dažniau gauname siūlymus įsigyti šiuo metu nuomojamą žemę už nerealią kainą. Tokie pasiūlymai pagal 2012 metais atliktus valstybės vertinimus dažnai rinkos kainą viršija daugiau nei 200 proc. Net ir pagal dabar susidariusią rinkos situaciją spekuliantų siūloma kaina dažnai yra 150 proc. didesnė nei pagal mūsų atliktas rinkos analizes prognozuojama kaina“, - teigia „Agro MT“ direktorė Ingrida Dumčiutė.
Šiuo atveju nukenčia žemės sklypą tiek besinuomojantys, tiek jį perkantys ūkininkai. Viena vertus, pagal žemės įstatymą, kaip žemės naudotojai, turi pirmumo teisę į sklypo įsigijimą, tačiau kaina visiškai neadekvati nuomos kainai: sąlygos tiek nuomotis, tiek įsigyti sklypą yra prastos.
I. Dumčiutės teigimu, rinkoje nusistovėjusios nuomos kainos yra 3-4 proc. nuo sklypo įsigijimo vertės, arba 80-100 proc. nuo gaunamų Europos Sąjungos išmokų palankiose vietovėse (50 – 80 proc. nepalankiose ūkininkauti vietovėse). Taigi, jei gaunamas pasiūlymus siekia 15 tūkst. - 20 tūkst. litų už hektarą, minimali nuomos kaina tampa apie 600 litų už hektarą. Tuo tarpu tokio sklypo rinkos kaina galėtų siekti iki 400 litų.
Tikėtina, kad tai gali iškreipti visą žemės ūkio paskirties sklypų rinką, nes vienam sklypo savininkui siūlant žemės sklypą už tokią kainą, aplinkinių žemės sklypų savininkai taip pat pradeda reikalauti didesnių sumų.
Tiesa, ekspertė pastebi, kad ūkininkai patys veržiasi kilpą po kaklu – po gerų praėjusių metų pinigų turintys ūkininkai perka ir nuomojasi žemę už gerokai per didelę kainą, tačiau negalvoja, kad kitais metais derlius gali ir nebūti toks gausus kaip pernai, o už žemę reikės mokėti pačių išpūstas sumas.
„Lietuvoje rinka tokia nestabili, kad po derlingų metų pavieniai žemės paskirties sklypų pardavėjų išsišokimai pradeda kelti chaosą visoje rinkoje, tačiau ūkio subjektai visgi galėtų situaciją pataisyti, nes rinką formuoja ne tik pasiūla, bet ir paklausa. Jei jie sutiks mokėti siūlomą nuomos kainą ar pirkti sklypą už neadekvačią sumą, rinka tikrai išsikreips. Tai gali pakenkti visam šalies žemės ūkiui“, - pasakoja I. Dumčiutė.
