Braižant Šiaulių LEZ ribas, susikirto interesai?

Užp­raei­tą sa­vai­tę Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ri­bas – 218 hek­ta­rų, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ant­ra­jam ir tre­čia­jam Pra­mo­ni­nio par­ko plėt­ros eta­pams. Po­li­ti­kai neat­siž­vel­gė į sa­vo įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šy­mą re­zer­vuo­ti uos­to priei­gas plės­tis atei­ty­je. Kie­no in­te­re­sai su­si­kir­to brai­žant oro uos­to ri­bas ir kas kuo ne­pa­si­da­li­jo? O gal tie­siog vyks­ta am­bi­ci­jų ko­va?

Oro uos­to val­džia jau­čia­si nu­skriaus­ta

Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba nu­sta­tė bū­si­mos Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) ri­bas – api­brė­žė 218 ha te­ri­to­ri­ją už šiau­ri­nio oro uos­to pe­ro­no, anks­čiau nu­ma­ty­tą ant­ra­jam ir tre­čia­jam pra­mo­ni­nio par­ko eta­pams.

„Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šė pa­trauk­ti LEZ‘o ri­bas ir oro uos­to priei­gų že­mes re­zer­vuo­ti bū­si­mai oro uos­to plėt­rai, ta­čiau po­li­ti­kai va­do­va­vo­si 200 oro uos­tų pa­sau­ly­je su­pro­jek­ta­vu­sių ne­prik­lau­so­mų Olan­di­jos NA­KO kom­pa­ni­jos eks­per­tų iš­va­da, kad oro uos­tui nu­ma­to­mų 40 ha už­ten­ka, o san­dė­lia­vi­mo ūkis jam ne­rei­ka­lin­gas.

Oro uos­to va­do­vas Ro­mas Mik­šys sua­be­jo­jo, kad eks­per­tai ne­bu­vo jau to­kie lais­vi, kaip dek­la­ruo­ja­ma. Pa­sak jo, NA­KO kom­pa­ni­ja aki­vaiz­džiai bu­vo pa­sa­kiu­si, kad jiems bu­vo „su­riš­tos ran­kos“ – nu­ro­dy­ta pro­jek­tuo­ti tik ka­ri­nė­je te­ri­to­ri­jo­je.

Pro­jek­tui ko­re­guo­ti ir po­li­ti­kams pa­si­tar­ti pri­rei­kė dvie­jų po­sė­džio per­trau­kų, si­tua­ci­jai paaiš­kin­ti bu­vo iš­kvies­tas net ka­ri­nių oro pa­jė­gų va­das.

Oro uos­tas ar ben­zi­no ko­lo­nė­lė?

Šiau­lių pa­šo­nė­je esan­čio­je te­ri­to­ri­jo­je no­ri­ma mak­si­ma­liai su­de­rin­ti ir įgy­ven­din­ti tris vie­nas ki­tą pa­pil­dan­čius pro­jek­tus: įkur­ti LEZ‘ą, Vie­šą­jį lo­gis­ti­kos cent­rą ir iš­plės­ti Šiau­lių oro uos­tą, bū­tent kro­vi­ni­nį.

Sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­ja yra aiš­ki – Šiau­lių kro­vi­ni­nis oro uos­tas bus vys­to­mas. Ned­vip­ras­miš­kai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės iš­vyks­ta­mo­jo po­sė­džio, vy­ku­sio Šiau­liuo­se, me­tu bu­vo pa­ti­kin­ta, kad tai ati­tik­tų ir Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės sie­kį tu­rė­ti kro­vi­ni­nį oro uos­tą. Ne bet ko­kį, o kon­ku­ren­cin­gą, sėk­min­gai plė­to­jan­tį sa­vo veik­lą. To pa­ties po­sė­džio me­tu prem­je­ras pa­sa­kė, kad no­rė­tų­si, jog tai bū­tų bū­tent oro uos­tas, o ne ben­zi­no ko­lo­nė­lė, ku­rio­je pra­skren­dan­tys lėk­tu­vai pa­si­pil­dy­tų de­ga­lų.

Kol kas – trys lėk­tu­vai per mė­ne­sį

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ėmė­si veiks­mų – ren­gia vi­sus įma­no­mus do­ku­men­tus, kad bū­tų už­tik­rin­ta oro uos­to plėt­ra, kad iš ka­riš­kių pa­val­du­mo bū­tų iš­skir­tos že­mės ir to­je iš­skir­to­je te­ri­to­ri­jo­je bū­tų už­tik­rin­ta oro uos­to plėt­ra. Do­ku­men­tai, il­ga­lai­kė oro uos­to stu­di­ja ren­gia­mi tam, kad ir gra­fiš­kai, ir eko­no­miš­kai, ir funk­ciš­kai bū­tų pa­ro­dy­ta, kaip tu­rė­tų bū­ti vys­to­mas oro uos­tas.

Plėt­ros stu­di­jo­je pri­sta­ty­ti še­ši ga­li­mi sce­na­ri­jai, kaip esa­mo­je te­ri­to­ri­jo­je ga­lė­tų bū­ti plė­to­ja­mas Šiau­lių oro uos­tas. Pa­teik­ti op­ti­mis­ti­niai, rea­lis­ti­niai, pe­si­mis­ti­niai kro­vi­nių srau­tų pa­skai­čia­vi­mai. Ir kal­ba­ma ne apie te­ri­to­ri­jos sty­gių, o apie tai, ko­kius veiks­mus at­lik­ti ar inf­rast­ruk­tū­rą įreng­ti rei­kė­tų, kad oro uos­tas su sa­vo tu­ri­ma te­ri­to­ri­ja ga­lė­tų iš­vys­ty­ti tuos kro­vi­nių srau­tus. Pa­teik­ta sche­ma, kad pa­gal idea­lų­jį va­rian­tą, at­si­žvel­giant į re­gio­no sa­vi­tu­mą, Šiau­lių oro uos­te per die­ną ga­lė­tų bū­ti ap­tar­nau­ti trys lėk­tu­vai. Kad tiek lėk­tu­vų bū­tų ap­tar­nau­ta, anot stu­di­jos ren­gė­jų, oro uos­to te­ri­to­ri­jos vi­siš­kai pa­kan­ka. Da­bar trys lėk­tu­vai ap­tar­nau­ja­mi pra­ktiš­kai per mė­ne­sį...

Kon­kur­są oro uos­to plėt­ros stu­di­jai reng­ti lai­mė­jo kom­pa­ni­ja NA­KO, pla­nuo­jan­ti pa­čius di­džiau­sius oro uos­tus pa­sau­ly­je. Vie­nas pa­čių nau­jau­sių – Ki­ni­jo­je pla­nuo­tas Pe­ki­no olim­pia­dai. Ta pa­ti kom­pa­ni­ja prieš ke­le­tą me­tų, kai bu­vo in­ves­tuo­ja­ma į pir­mi­nę Šiau­lių oro uos­to plėt­rą, jau bu­vo pa­ren­gu­si stu­di­ją. Pa­si­gir­do kal­bų, kad ant­ro­ji stu­di­ja vi­siš­kai prieš­ta­rau­ja pir­ma­jai.

Anot Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio Vid­man­to Ja­per­to, pir­mo­ji ga­li­my­bių stu­di­ja bu­vo rei­ka­lin­ga tam, kad eko­no­mi­niais skai­čia­vi­mais su vi­so­mis prie­lai­do­mis bū­tų įro­dy­ta, jog kro­vi­nių veik­la Šiau­lių oro uos­te ap­skri­tai yra ga­li­ma ir per­spek­ty­vi, kad tai nė­ra kie­no nors am­bi­ci­jos ar iliu­zi­jos.

Šu­niui penk­ta ko­ja

Pa­si­ro­do, da­bar na­cio­na­li­niu mas­tu Šiau­lių oro uos­to ne­la­bai sten­gia­ma­si pri­pa­žin­ti. Jis nė­ra įtrauk­tas net į na­cio­na­li­nes stra­te­gi­jas. Kau­no, Vil­niaus, Klai­pė­dos, Pa­lan­gos oro uos­tai yra di­džią­ja da­li­mi fi­nan­suo­ja­mai iš vals­ty­bės biu­dže­to kaip stra­te­gi­niai ob­jek­tai, svar­būs Lie­tu­vai. Šiau­lių oro uos­tas – vie­nin­te­lis, pa­val­dus sa­vi­val­dy­bei, ki­ti yra na­cio­na­li­nio pa­val­du­mo ob­jek­tai.

Bu­vo ren­gia­ma na­cio­na­li­nė stu­di­ja, kad bū­tų iš­siaiš­kin­ta, kiek Lie­tu­vai rei­kia ke­lei­vi­nių oro uos­tų, kad jie ga­lė­tų eko­no­miš­kai funk­cio­nuo­ti ir bū­tų kon­ku­ren­cin­gi. Iš­va­da – vie­no, bet per daug in­ves­tuo­ta į da­bar­ti­nius oro uos­tus, kad jie bū­tų už­da­ry­ti. Kal­bant apie ke­lei­vi­nio Šiau­lių oro uos­to per­spek­ty­vas, tai Lie­tu­vos mas­tu jis tik­rai ne­su­lauks val­džios pa­lai­ky­mo, nes esan­tys trys ir taip nė­ra la­bai ap­krau­ti. Tai­gi ne­rei­kė­tų nei sa­vęs, nei ki­tų klai­din­ti skel­biant, kad šis oro uos­tas bus ke­lei­vi­nis. Tie­sa, yra min­čių, kad jis ga­lė­tų bū­ti re­zer­vi­nis Ry­gai kaip nu­si­lei­di­mo ta­kas, bet pa­grin­di­nė stra­te­gi­nė Šiau­lių oro uos­to vys­ty­mo kryp­tis yra bū­tent kro­vi­nių per­ve­ži­mas.

Kon­ku­ruos ar bend­ra­dar­biaus?

Ar nea­tims Šiau­lių oro uos­tas iš bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ar ki­tų kro­vi­nius per­ve­žan­čių įmo­nių da­lies kro­vi­nių? O gal kaip tik, sėk­min­gai plė­to­da­mas sa­vo veik­lą, duos jiems dau­giau dar­bo?

„Tai vi­siš­kai skir­tin­gi kro­vi­niai, per­ve­ža­mi šio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis. Mes ne­kal­ba­me apie ge­le­žin­ke­lio, oro uos­to ar sau­su­mos trans­por­to prieš­prie­šą. Jie vie­nas ki­tą pa­pil­do. Da­bar pla­nuo­ja­ma Šiau­liuo­se įkur­ti stam­bų kro­vi­nių per­skirs­ty­mo maz­gą, ku­rio pa­grin­di­nė veik­la bū­tų lo­gis­ti­ka – kro­vi­nių per­skirs­ty­mas, kei­čiant trans­por­to rū­šis. Bū­tent stei­gia­mas Vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cent­ras rū­pin­tų­si, kad vie­nu trans­por­tu at­vy­kę kro­vi­niai iš­vyk­tų ki­tu, – tei­gia Ta­ry­bos na­rys V. Ja­per­tas. – Da­bar yra trau­ki­nys „Sau­lė“, vyks­tan­tis iš Ki­ni­jos į Klai­pė­dą. Gal­būt at­si­ras­tų trau­ki­nių marš­ru­tai, ku­riais bū­tų ga­be­na­mi kro­vi­niai Bal­ti­jos ša­ly­se – Šiau­liai bū­tų geog­ra­fi­nis re­gio­no kro­vi­nių pa­skirs­ty­mo cent­ras. Jei su­for­muo­si­me struk­tū­rą, san­dė­lių ūkius, tai jis pra­ktiš­kai ga­lės tar­nau­ti ir oro uos­tui, ir ge­le­žin­ke­liui, ir sau­su­mos trans­por­tui. Tai da­rys tos kom­pa­ni­jos, ku­rios dis­po­nuo­ja kro­vi­nių srau­tais ar­ba no­ri to­mis pa­slau­go­mis nau­do­tis. Tai ne­bus iš­skir­ti­nai oro uos­to, ge­le­žin­ke­lio ar dar kie­no nors nuo­sa­vy­bė. Tai­gi tiks­las yra koor­di­nuo­ti įvai­rius pro­ce­sus ir pri­trauk­ti po­ten­cia­lius in­ves­tuo­to­jus, ku­rie ma­ty­tų ga­li­my­bę šia­me trans­por­to maz­ge per­skirs­ty­ti sa­vo kro­vi­nius.“

Pla­nuo­ja­ma me­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je?

Pla­nai – gra­žūs. Kiek gi lai­ko už­truks, kol jie bus įgy­ven­din­ti, jei ap­skri­tai bus įgy­ven­din­ti? Pa­si­ro­do, šis oro uos­to veik­los pla­na­vi­mo pro­ce­sas vyks­ta jau 6-8 me­tus. Šie­met tu­ri bū­ti pa­ruoš­tas oro uos­to „Mas­ter“ pla­nas, tu­ri bū­ti pa­baig­tas tech­ni­nis Vie­šo­jo lo­gis­ti­kos cent­ro pro­jek­tas. Pas­ta­ra­sis tu­rė­jo bū­ti pa­reng­tas anks­čiau, bet to ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti tol, kol ne­pat­vir­tin­tas ka­ri­nio oro uos­to de­ta­lu­sis pla­nas, nes dar neats­kir­ti že­mės skly­pai. Vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cent­ras 2013-2014 m. jau tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti.

Sa­vi­val­dy­bės lė­šų Šiau­lių oro uos­to plėt­rai, kiek jis da­bar už­si­dir­ba, tik­rai ne­pa­kaks. Ne­ver­ta ti­kė­tis ir to, kad at­si­ras vie­ti­nis in­ves­tuo­to­jas, nes joks in­ves­tuo­to­jas ne­tu­rės tiek daug lė­šų in­ves­tuo­ti, to­dėl oro uos­to plėt­ra tu­ri tap­ti na­cio­na­li­ne stra­te­gi­ja. Tu­rint vi­sus pla­nus, at­si­ras ir stra­te­gi­niai par­tne­riai.

„Bai­ki­te žiū­rė­ti į oro uos­tą kaip į ban­de­lių par­da­vi­mo kios­ke­lį. Gal sa­vi­val­dy­bė ne­su­vo­kia, kas tai yra? Aš tur­būt skir­čiau pre­mi­ją tam, ku­ris pir­mas čia in­ves­tuo­tų į ko­kią nors pri­va­čią veik­lą, pri­tai­ky­tą oro uos­to po­rei­kiams. O atei­ty­je in­ves­tuo­to­jų tu­rė­tų bū­ti“, – tei­gia R. Mik­šys.

Ar tai vi­sos kliū­tys oro uos­to plėt­rai? Kad bū­tų sėk­min­gai pa­tvir­tin­tas de­ta­lu­sis pla­nas, iš Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos tu­ri bū­ti per­duo­ti že­mės skly­pai. Pa­si­ro­do, kol ka­riš­kiai nė­ra pa­ren­gę de­ta­lio­jo pla­no, oro uos­to te­ri­to­ri­ja pla­nuo­ja­ma me­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je.

O gal tai tik am­bi­ci­jos?

Žiū­rint iš ša­lies ir iš­klau­sius abi pu­ses, vis­kas at­ro­do la­bai gra­žu. Tai ko­dėl vis dėl­to tarp Sa­vi­val­dy­bės ir oro uos­to va­do­vų žvan­ga gink­lai? Ar mums tik taip at­ro­do?

Anot Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų, jau­čia­mas sa­vo­tiš­kas ne­su­si­kal­bė­ji­mas su oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jais, nes su­mai­šy­ta spren­di­mo priė­mi­mo hie­rar­chi­ja – oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja yra įsi­ti­ki­nu­si, kad ji yra tik­ro­ji oro uos­to sa­vi­nin­kė. Tei­gia­ma, kad oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­no­ri bend­ra­dar­biau­ti, ne­tei­kia in­for­ma­ci­jos.

„Aiš­ku, yra nuo­pel­nų, bet stra­te­gi­ją for­muo­ja ne jie. Sa­vi­val­dy­bė­je yra su­for­muo­ta oro uos­to vys­ty­mo dar­bo gru­pė, ku­riai jie pri­va­lo at­si­skai­ty­ti ir vyk­dy­ti įpa­rei­go­ji­mus. Jie sė­dė­jo ir ty­lė­jo šios dar­bo gru­pės po­sė­dy­je kaip žu­vys van­dens į bur­ną pri­si­sė­mu­sios. Ir po to da­ro vie­šus pa­reiš­ki­mus! Tai pa­pras­čiau­siai ne­de­ra su eti­ka. Jei sa­vi­nin­kas kal­ba vie­naip, o oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja apie uos­to vys­ty­mą kal­ba ki­taip, tai yra ne­nor­ma­lu. Ad­mi­nist­ra­ci­ja pri­va­lė­tų de­rin­ti sa­vo po­zi­ci­ją su sa­vi­nin­ku, o sa­vi­nin­ko po­zi­ci­ja yra aiš­ki, vie­ša, vi­si po­sė­džiai yra vie­ši“, – tei­gia Ta­ry­bos na­rys V. Ja­per­tas.

Su­pai­nio­ti in­te­re­sai?

Ko sie­kia sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ ad­mi­nist­ra­ci­ja, šiauš­da­ma­si prieš sa­vo sa­vi­nin­kę? Ko­dėl taip no­ri­ma iš­plės­ti šio oro uos­to te­ri­to­ri­ją?

Pa­si­ro­do, Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius R. Mik­šys, tie­sa, ne pa­ts, o per šei­mą yra su­pai­nio­jęs vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus. Į oro uos­to te­ri­to­ri­ją yra tie­sio­giai įsi­ter­pę pri­va­tūs skly­pai. Anot Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų, yra jau­čia­mas truk­dy­mas ren­giant de­ta­lų­jį ka­ri­nio oro uos­to pla­ną, sten­gian­tis tu­rė­ti di­des­nės nau­dos gal­būt ne sau, oro uos­to di­rek­to­riui, bet gi­mi­nys­tės ry­šiais su­si­ju­siems žmo­nėms.

Anot V. Ja­per­to, oro uos­to plėt­ros stu­di­jos ren­gė­jai nu­ro­dė, kad esa­mos te­ri­to­ri­jos uos­tui veik­lai vyk­dy­ti pa­kak­tų dar 25-erius me­tus, tad tik­rai ne­rei­kia prie esa­mos te­ri­to­ri­jos pri­jung­ti pa­pil­do­mos že­mės.

Ki­tas dis­ku­tuo­ti­nas da­ly­kas – oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je tu­rė­ti san­dė­lius. Pa­sau­lio pra­kti­ka ro­do, kad jie oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je nė­ra rei­ka­lin­gi, nes yra kro­vi­nių ter­mi­na­lai, ku­riuo­se jie yra pa­skirs­to­mi, o ne san­dė­liuo­ja­mi. Ki­ta ver­tus, san­dė­liai yra pri­va­tus in­te­re­sas, tad jie ga­lė­tų bū­ti su­pla­nuo­ti sta­ty­ti gre­ta oro uos­to esan­čio­se te­ri­to­ri­jo­se.

Pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą oro uos­to di­rek­to­riu­mi

Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir mies­to va­do­vai pa­reiš­kė, jog kreip­sis į Vy­riau­sią­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, kad ši iš­siaiš­kin­tų, ar Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius R. Mik­šys ne­su­pai­nio­jo vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų. Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čia­me oro uos­te ren­gia­ma­si at­lik­ti au­di­tą.

Užp­raei­tą sa­vai­tę Ta­ry­bai spren­džiant lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) ri­bų klau­si­mą, R. Mik­šys ban­dė Šiau­lių oro uos­tui at­ko­vo­ti da­lį LEZ‘o že­mių, ta­čiau pa­mir­šo pa­mi­nė­ti, kad skly­pas, ku­rio rei­ka­lau­ja, ri­bo­ja­si su jo bro­lio Leo­no Mik­šio že­me. Jei­gu R. Mik­šiui bū­tų pa­vy­kę iš­si­rei­ka­lau­ti 100 hek­ta­rų oro uos­to plėt­rai, sa­vi­val­dy­bei bū­tų te­kę iš­pirk­ti oro uos­to di­rek­to­riaus bro­liui pri­klau­san­čius 4 ha že­mės.

„NA­TO nu­ma­tė oro uos­to plėt­rą į ka­ri­nę te­ri­to­ri­ją. Man, įmo­nės va­do­vui, tai už­kliu­vo. Pro­jek­tuo­ti plėt­rą te­ri­to­ri­jo­je, nors ji ir vals­ty­bi­nė, bet yra ki­to ju­ri­di­nio as­mens, ku­ris pa­gal pro­to­ko­lą ir de­ta­lų­jį pla­ną yra iš­sky­ręs per­duo­ti priei­gas prie oro uos­to – 30 ha – oro uos­to inf­rast­ruk­tū­rai? O da­bar len­da­ma dar gi­liau į ka­ri­nį oro uos­tą be jo sa­vi­nin­ko su­ti­ki­mo!“ – ste­bi­si Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius.

Anot R. Mik­šio, jis pra­šęs re­zer­vuo­ti oro uos­to plėt­rai že­mes pa­lei jo pe­ri­met­rą, o ne ka­žin kur, – brauk­ti rau­do­ną brūkš­nį. Tai su­si­kir­to su Lais­vą­ja eko­no­mi­ne zo­na. To­kios zo­nos tu­ri pa­pras­tai ope­ra­to­rius, tai­gi dėl že­mės tek­tų de­rė­tis su jais, o ne­be su sa­vi­nin­ke – sa­vi­val­dy­be, to­dėl vėl­gi bū­tų ne­beaiš­ku, ar ta že­mė bū­tų skir­ta oro uos­to plėt­rai, ma­no jis. O gal vis dėl­to sie­kia­ma nau­dos sau?

„Aš pra­šau oro uos­to plėt­rai re­zer­vuo­ti vi­sas priei­gas. Jei pra­šy­čiau daug že­mės, o jo­je yra že­mės, dėl ku­rios ker­ta­si ma­no in­te­re­sai, tai tik su­ma­žin­tų jos ver­tę. Jei pra­šy­čiau at­virkš­čiai – ma­žai, tai tik pa­di­din­čiau jos ver­tę. Tai man pa­čiam ne­la­bai aiš­ku, kaip aš, pra­šy­da­mas di­de­lio kie­kio že­mės, no­riu pra­stum­ti sa­vo in­te­re­sus“, – tei­gia oro uos­to va­do­vas.

Ki­tas Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­riui keis­tas da­ly­kas – tei­gi­mas, kad tas že­mes rei­kės sa­vi­val­dy­bei iš­pirk­ti. „Pa­gal ko­kį įsta­ty­mą? Vi­suo­me­nės po­rei­kiams jos ne­paim­si, nes tai pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja“, – ste­bi­si jis.

Tai ko­dėl sam­di­nys vis dėl­to už­si­trau­kė sa­vo šei­mi­nin­ko ne­ma­lo­nę? Kuo Šiau­lių oro di­rek­to­rius neį­ti­ko Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jams? „Vis­ką pa­ro­dys lai­kas. Klau­si­mas – kas bu­vo tei­sus ir kiek tai kai­nuos? Ma­nau, kad pa­sku­ti­nio Ta­ry­bos po­sė­džio me­tu ne­vy­ku­siai pa­juo­ka­vau iš­va­din­da­mas mies­tą kai­mu. Tai bu­vo ma­no akib­rokš­tas“, – ma­no R. Mik­šys.

P. Lungė