Užpraeitą savaitę Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino Laisvosios ekonominės zonos ribas – 218 hektarų, kurie buvo numatyti antrajam ir trečiajam Pramoninio parko plėtros etapams. Politikai neatsižvelgė į savo įmonės „Šiaulių oro uostas“ prašymą rezervuoti uosto prieigas plėstis ateityje. Kieno interesai susikirto braižant oro uosto ribas ir kas kuo nepasidalijo? O gal tiesiog vyksta ambicijų kova?
Oro uosto valdžia jaučiasi nuskriausta
Savivaldybės taryba nustatė būsimos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ribas – apibrėžė 218 ha teritoriją už šiaurinio oro uosto perono, anksčiau numatytą antrajam ir trečiajam pramoninio parko etapams.
„Šiaulių oro uostas“ prašė patraukti LEZ‘o ribas ir oro uosto prieigų žemes rezervuoti būsimai oro uosto plėtrai, tačiau politikai vadovavosi 200 oro uostų pasaulyje suprojektavusių nepriklausomų Olandijos NAKO kompanijos ekspertų išvada, kad oro uostui numatomų 40 ha užtenka, o sandėliavimo ūkis jam nereikalingas.
Oro uosto vadovas Romas Mikšys suabejojo, kad ekspertai nebuvo jau tokie laisvi, kaip deklaruojama. Pasak jo, NAKO kompanija akivaizdžiai buvo pasakiusi, kad jiems buvo „surištos rankos“ – nurodyta projektuoti tik karinėje teritorijoje.
Projektui koreguoti ir politikams pasitarti prireikė dviejų posėdžio pertraukų, situacijai paaiškinti buvo iškviestas net karinių oro pajėgų vadas.
Oro uostas ar benzino kolonėlė?
Šiaulių pašonėje esančioje teritorijoje norima maksimaliai suderinti ir įgyvendinti tris vienas kitą papildančius projektus: įkurti LEZ‘ą, Viešąjį logistikos centrą ir išplėsti Šiaulių oro uostą, būtent krovininį.
Savivaldybės strategija yra aiški – Šiaulių krovininis oro uostas bus vystomas. Nedviprasmiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvykstamojo posėdžio, vykusio Šiauliuose, metu buvo patikinta, kad tai atitiktų ir Lietuvos Vyriausybės siekį turėti krovininį oro uostą. Ne bet kokį, o konkurencingą, sėkmingai plėtojantį savo veiklą. To paties posėdžio metu premjeras pasakė, kad norėtųsi, jog tai būtų būtent oro uostas, o ne benzino kolonėlė, kurioje praskrendantys lėktuvai pasipildytų degalų.
Kol kas – trys lėktuvai per mėnesį
Šiaulių miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų – rengia visus įmanomus dokumentus, kad būtų užtikrinta oro uosto plėtra, kad iš kariškių pavaldumo būtų išskirtos žemės ir toje išskirtoje teritorijoje būtų užtikrinta oro uosto plėtra. Dokumentai, ilgalaikė oro uosto studija rengiami tam, kad ir grafiškai, ir ekonomiškai, ir funkciškai būtų parodyta, kaip turėtų būti vystomas oro uostas.
Plėtros studijoje pristatyti šeši galimi scenarijai, kaip esamoje teritorijoje galėtų būti plėtojamas Šiaulių oro uostas. Pateikti optimistiniai, realistiniai, pesimistiniai krovinių srautų paskaičiavimai. Ir kalbama ne apie teritorijos stygių, o apie tai, kokius veiksmus atlikti ar infrastruktūrą įrengti reikėtų, kad oro uostas su savo turima teritorija galėtų išvystyti tuos krovinių srautus. Pateikta schema, kad pagal idealųjį variantą, atsižvelgiant į regiono savitumą, Šiaulių oro uoste per dieną galėtų būti aptarnauti trys lėktuvai. Kad tiek lėktuvų būtų aptarnauta, anot studijos rengėjų, oro uosto teritorijos visiškai pakanka. Dabar trys lėktuvai aptarnaujami praktiškai per mėnesį...
Konkursą oro uosto plėtros studijai rengti laimėjo kompanija NAKO, planuojanti pačius didžiausius oro uostus pasaulyje. Vienas pačių naujausių – Kinijoje planuotas Pekino olimpiadai. Ta pati kompanija prieš keletą metų, kai buvo investuojama į pirminę Šiaulių oro uosto plėtrą, jau buvo parengusi studiją. Pasigirdo kalbų, kad antroji studija visiškai prieštarauja pirmajai.
Anot Savivaldybės tarybos nario Vidmanto Japerto, pirmoji galimybių studija buvo reikalinga tam, kad ekonominiais skaičiavimais su visomis prielaidomis būtų įrodyta, jog krovinių veikla Šiaulių oro uoste apskritai yra galima ir perspektyvi, kad tai nėra kieno nors ambicijos ar iliuzijos.
Šuniui penkta koja
Pasirodo, dabar nacionaliniu mastu Šiaulių oro uosto nelabai stengiamasi pripažinti. Jis nėra įtrauktas net į nacionalines strategijas. Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Palangos oro uostai yra didžiąja dalimi finansuojamai iš valstybės biudžeto kaip strateginiai objektai, svarbūs Lietuvai. Šiaulių oro uostas – vienintelis, pavaldus savivaldybei, kiti yra nacionalinio pavaldumo objektai.
Buvo rengiama nacionalinė studija, kad būtų išsiaiškinta, kiek Lietuvai reikia keleivinių oro uostų, kad jie galėtų ekonomiškai funkcionuoti ir būtų konkurencingi. Išvada – vieno, bet per daug investuota į dabartinius oro uostus, kad jie būtų uždaryti. Kalbant apie keleivinio Šiaulių oro uosto perspektyvas, tai Lietuvos mastu jis tikrai nesulauks valdžios palaikymo, nes esantys trys ir taip nėra labai apkrauti. Taigi nereikėtų nei savęs, nei kitų klaidinti skelbiant, kad šis oro uostas bus keleivinis. Tiesa, yra minčių, kad jis galėtų būti rezervinis Rygai kaip nusileidimo takas, bet pagrindinė strateginė Šiaulių oro uosto vystymo kryptis yra būtent krovinių pervežimas.
Konkuruos ar bendradarbiaus?
Ar neatims Šiaulių oro uostas iš bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ar kitų krovinius pervežančių įmonių dalies krovinių? O gal kaip tik, sėkmingai plėtodamas savo veiklą, duos jiems daugiau darbo?
„Tai visiškai skirtingi kroviniai, pervežami šiomis transporto priemonėmis. Mes nekalbame apie geležinkelio, oro uosto ar sausumos transporto priešpriešą. Jie vienas kitą papildo. Dabar planuojama Šiauliuose įkurti stambų krovinių perskirstymo mazgą, kurio pagrindinė veikla būtų logistika – krovinių perskirstymas, keičiant transporto rūšis. Būtent steigiamas Viešasis logistikos centras rūpintųsi, kad vienu transportu atvykę kroviniai išvyktų kitu, – teigia Tarybos narys V. Japertas. – Dabar yra traukinys „Saulė“, vykstantis iš Kinijos į Klaipėdą. Galbūt atsirastų traukinių maršrutai, kuriais būtų gabenami kroviniai Baltijos šalyse – Šiauliai būtų geografinis regiono krovinių paskirstymo centras. Jei suformuosime struktūrą, sandėlių ūkius, tai jis praktiškai galės tarnauti ir oro uostui, ir geležinkeliui, ir sausumos transportui. Tai darys tos kompanijos, kurios disponuoja krovinių srautais arba nori tomis paslaugomis naudotis. Tai nebus išskirtinai oro uosto, geležinkelio ar dar kieno nors nuosavybė. Taigi tikslas yra koordinuoti įvairius procesus ir pritraukti potencialius investuotojus, kurie matytų galimybę šiame transporto mazge perskirstyti savo krovinius.“
Planuojama menamoje teritorijoje?
Planai – gražūs. Kiek gi laiko užtruks, kol jie bus įgyvendinti, jei apskritai bus įgyvendinti? Pasirodo, šis oro uosto veiklos planavimo procesas vyksta jau 6-8 metus. Šiemet turi būti paruoštas oro uosto „Master“ planas, turi būti pabaigtas techninis Viešojo logistikos centro projektas. Pastarasis turėjo būti parengtas anksčiau, bet to negalima padaryti tol, kol nepatvirtintas karinio oro uosto detalusis planas, nes dar neatskirti žemės sklypai. Viešasis logistikos centras 2013-2014 m. jau turėtų pradėti veikti.
Savivaldybės lėšų Šiaulių oro uosto plėtrai, kiek jis dabar užsidirba, tikrai nepakaks. Neverta tikėtis ir to, kad atsiras vietinis investuotojas, nes joks investuotojas neturės tiek daug lėšų investuoti, todėl oro uosto plėtra turi tapti nacionaline strategija. Turint visus planus, atsiras ir strateginiai partneriai.
„Baikite žiūrėti į oro uostą kaip į bandelių pardavimo kioskelį. Gal savivaldybė nesuvokia, kas tai yra? Aš turbūt skirčiau premiją tam, kuris pirmas čia investuotų į kokią nors privačią veiklą, pritaikytą oro uosto poreikiams. O ateityje investuotojų turėtų būti“, – teigia R. Mikšys.
Ar tai visos kliūtys oro uosto plėtrai? Kad būtų sėkmingai patvirtintas detalusis planas, iš Krašto apsaugos ministerijos turi būti perduoti žemės sklypai. Pasirodo, kol kariškiai nėra parengę detaliojo plano, oro uosto teritorija planuojama menamoje teritorijoje.
O gal tai tik ambicijos?
Žiūrint iš šalies ir išklausius abi puses, viskas atrodo labai gražu. Tai kodėl vis dėlto tarp Savivaldybės ir oro uosto vadovų žvanga ginklai? Ar mums tik taip atrodo?
Anot Savivaldybės atstovų, jaučiamas savotiškas nesusikalbėjimas su oro uosto administracijos darbuotojais, nes sumaišyta sprendimo priėmimo hierarchija – oro uosto administracija yra įsitikinusi, kad ji yra tikroji oro uosto savininkė. Teigiama, kad oro uosto administracija nenori bendradarbiauti, neteikia informacijos.
„Aišku, yra nuopelnų, bet strategiją formuoja ne jie. Savivaldybėje yra suformuota oro uosto vystymo darbo grupė, kuriai jie privalo atsiskaityti ir vykdyti įpareigojimus. Jie sėdėjo ir tylėjo šios darbo grupės posėdyje kaip žuvys vandens į burną prisisėmusios. Ir po to daro viešus pareiškimus! Tai paprasčiausiai nedera su etika. Jei savininkas kalba vienaip, o oro uosto administracija apie uosto vystymą kalba kitaip, tai yra nenormalu. Administracija privalėtų derinti savo poziciją su savininku, o savininko pozicija yra aiški, vieša, visi posėdžiai yra vieši“, – teigia Tarybos narys V. Japertas.
Supainioti interesai?
Ko siekia savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ administracija, šiaušdamasi prieš savo savininkę? Kodėl taip norima išplėsti šio oro uosto teritoriją?
Pasirodo, Šiaulių oro uosto direktorius R. Mikšys, tiesa, ne pats, o per šeimą yra supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. Į oro uosto teritoriją yra tiesiogiai įsiterpę privatūs sklypai. Anot Savivaldybės atstovų, yra jaučiamas trukdymas rengiant detalųjį karinio oro uosto planą, stengiantis turėti didesnės naudos galbūt ne sau, oro uosto direktoriui, bet giminystės ryšiais susijusiems žmonėms.
Anot V. Japerto, oro uosto plėtros studijos rengėjai nurodė, kad esamos teritorijos uostui veiklai vykdyti pakaktų dar 25-erius metus, tad tikrai nereikia prie esamos teritorijos prijungti papildomos žemės.
Kitas diskutuotinas dalykas – oro uosto teritorijoje turėti sandėlius. Pasaulio praktika rodo, kad jie oro uosto teritorijoje nėra reikalingi, nes yra krovinių terminalai, kuriuose jie yra paskirstomi, o ne sandėliuojami. Kita vertus, sandėliai yra privatus interesas, tad jie galėtų būti suplanuoti statyti greta oro uosto esančiose teritorijose.
Pareiškė nepasitikėjimą oro uosto direktoriumi
Praėjusį ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir miesto vadovai pareiškė, jog kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši išsiaiškintų, ar Šiaulių oro uosto direktorius R. Mikšys nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Savivaldybei priklausančiame oro uoste rengiamasi atlikti auditą.
Užpraeitą savaitę Tarybai sprendžiant laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ribų klausimą, R. Mikšys bandė Šiaulių oro uostui atkovoti dalį LEZ‘o žemių, tačiau pamiršo paminėti, kad sklypas, kurio reikalauja, ribojasi su jo brolio Leono Mikšio žeme. Jeigu R. Mikšiui būtų pavykę išsireikalauti 100 hektarų oro uosto plėtrai, savivaldybei būtų tekę išpirkti oro uosto direktoriaus broliui priklausančius 4 ha žemės.
„NATO numatė oro uosto plėtrą į karinę teritoriją. Man, įmonės vadovui, tai užkliuvo. Projektuoti plėtrą teritorijoje, nors ji ir valstybinė, bet yra kito juridinio asmens, kuris pagal protokolą ir detalųjį planą yra išskyręs perduoti prieigas prie oro uosto – 30 ha – oro uosto infrastruktūrai? O dabar lendama dar giliau į karinį oro uostą be jo savininko sutikimo!“ – stebisi Šiaulių oro uosto direktorius.
Anot R. Mikšio, jis prašęs rezervuoti oro uosto plėtrai žemes palei jo perimetrą, o ne kažin kur, – braukti raudoną brūkšnį. Tai susikirto su Laisvąja ekonomine zona. Tokios zonos turi paprastai operatorius, taigi dėl žemės tektų derėtis su jais, o nebe su savininke – savivaldybe, todėl vėlgi būtų nebeaišku, ar ta žemė būtų skirta oro uosto plėtrai, mano jis. O gal vis dėlto siekiama naudos sau?
„Aš prašau oro uosto plėtrai rezervuoti visas prieigas. Jei prašyčiau daug žemės, o joje yra žemės, dėl kurios kertasi mano interesai, tai tik sumažintų jos vertę. Jei prašyčiau atvirkščiai – mažai, tai tik padidinčiau jos vertę. Tai man pačiam nelabai aišku, kaip aš, prašydamas didelio kiekio žemės, noriu prastumti savo interesus“, – teigia oro uosto vadovas.
Kitas Šiaulių oro uosto direktoriui keistas dalykas – teigimas, kad tas žemes reikės savivaldybei išpirkti. „Pagal kokį įstatymą? Visuomenės poreikiams jos nepaimsi, nes tai pelno siekianti organizacija“, – stebisi jis.
Tai kodėl samdinys vis dėlto užsitraukė savo šeimininko nemalonę? Kuo Šiaulių oro direktorius neįtiko Savivaldybės tarnautojams? „Viską parodys laikas. Klausimas – kas buvo teisus ir kiek tai kainuos? Manau, kad paskutinio Tarybos posėdžio metu nevykusiai pajuokavau išvadindamas miestą kaimu. Tai buvo mano akibrokštas“, – mano R. Mikšys.
P. Lungė