Turizmo bumas Kazachstane – tiesioginis garsiojo Borato filmo padarinys. Apie tai prirašyta išties nemažai. Tačiau šį kartą kviečiame pažvelgti į šią mamutinę Vidurio Azijos valstybę iš arti, susipažinti su kelionių perspektyvomis joje bei galutinai įsitikinti, ar kazachai iš tiesų geria fermentuotą arklio šlapimą.
Kazachstanas – šalis, į kurią niekada neplūdo turistų minios. Priešingai nei kaimyninis Uzbekistanas ar Kinija, ji nepasiūlys Šilko kelio istorinių vietovių ar kultūrinių įdomybių. Vis dėlto retai apgyvendintas šalies kraštovaizdis palankus aktyviajam turizmui: slidinėjimui, čiuožinėjimui ar važinėjimui snieglente žiemos mėnesiais bei laipiojimui po kalnus, irklavimui ar jodinėjimui vasarą.
Beveik visa kazachų kultūra sukosi apie arklius. Jie buvo transporto priemonė, aprūpindavo klajoklius pramogomis, gėrimais, o sunkmečiais – maistu. Kumysas (kumelės pienas) geriamas visur ir visada, o arklienos dešrelė yra tikras delikatesas. O štai kokparas – tradicinis kazachų žaidimas, žaidžiamas sėdint ant arklių nugarų. Raiteliai varžosi tarpusavyje, kas greičiau įmes negyvą ožį į specialiai iškastą duobę. Nugalėtojas apdovanojamas naujutėlaite „Lada“.
Naujoji sostinė Astana įkūnija visus Kazachstano prezidento, Nursultano Nazarbajevo, sumanymus. Jo tikslas buvo iš tuštumos pastatyti futuristinį miestą vėjo plakamoje stepėje. Tai primena visą Dubajaus statybos koncepciją. Sakoma, kad įsteigimo idėja kilo per Nazarbajevo žmonos gimtadienį, kai šis pažadėjęs, jog kitą gimtadienį žmona švęs naujoje sostinėje. Dabar Astanoje darbuojasi garsiausi šiuolaikiniai architektai. Žymiausi Astanos pastatai: žiebtuvėlio formos pastatas, „čiupa-čiupsas“ (taip pramintas dėl savo čiulpinuko formos bokšto) ir Taikos piramidė.
Astana garsėja ne tik savo architektūriniais perlais, bet ir pavadinimo istorija. XIX a. miestas vadinosi Akmolinsku, kas išvertus reiškia „balti kapai“. Nikitai Chruščiovui pradėjus Vidurio Azijos „nekultivuotų žemių“ programą šeštajame dešimtmetyje, miestas buvo įvardytas kaip Celinogradas, arba „miestas tyrlaukyje“. Atgavus nepriklausomybę miestui vėl buvo grąžintas Akmolos pavadinimas. Galiausiai buvo nuspręsta pavadinti miestą tiesiog Astana (išvertus iš senosios turkų kalbos tai reiškia sostinę). Tačiau miesto vardo spekuliacijos nesibaigia iki šiol: pagerbiant prezidento indėlį į miesto sukūrimą, neseniai buvo siūloma pervadinti miestą Nursultanatu.
Senoji šalies sostinė Almata išliko kaip komercinis ir kultūrinis šalies centras. Tačiau būtent ji, įsikūrusi vos pusės valandos važiavimo atstumu nuo kalnų, sutraukia daugiausia keliautojų. Tai gyvas miestas su puikiu naktiniu gyvenimu.
Neverta praleisti Panfilojaus parko su puikia ortodoksų bažnyčia ir karo paminklais. Taip pat garsiosios Arasano pirties: tai buvo didžiausia pirtis Sovietų Sąjungoje, įspūdingas turkiškų, rusiškų ir suomiškų pirčių kompleksas. Užsukę į vietinį turgų, neprašausite įsigiję veltų šlepečių, botagų ar falo formos kumyso buteliukų.
Kazachstanas taip pat garsėja kaip tautų katilas. Įvairiausių etninių grupių šalyje per 130. Kazachstano valdžia nesikuklina skelbti, kad visos jos gyvena taikiai šonas į šoną. Tačiau dažnai šiuos duomenis paneigia paprasčiausios gatvių muštynės. Neseniai prie Almatos apie 400 kazachų kovėsi su turkų migrantais. Po kovų apie 200 žmonių buvo sužeista. Pretekstas: turkai vagia kazachų darbus ir moteris.
Etniniai kazachai, kurie šiuo metu sudaro 40 proc. šalies gyventojų, nuo senų laikų garsėja savo svetingumu. Būdami klajoklių tauta, jie yra labai atviri ir vaišingi, pasiryžę dalytis iki paskutinio kąsnio. Paprastai viešnagė kazacho namuose baigiasi avies ar ožio skerdimu. Rusai, kurie sudaro didžiąją tautų katilo dalį Kazachstane, irgi yra kitokie nei šiauriniai tautiečiai. Ne tokie ksenofobiški ir negeriantys tiek daug degtinės (o ji Kazachstane išties pigi – vos 7 litai). Jei grįžta gyventi arba persikelia į Rusiją, jiems sunku ten apsiprasti: gyvenimas Vidurio Azijoje palieka ryškų atspaudą.
Beje, „Borato“ šalis nėra tokia pigi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vietos viešbučiuose yra ribotos ir nakvynė atsieina nemenką sumelę. Todėl geriau yra rinktis apgyvendinimą namuose. Jį „sumedžioti“ gana paprasta: miestų stotyse daug žmonių laiko užrašą „kvartira“ ir yra pasiruošę išnuomoti savo būstą keliautojams.
O geriausias būdas keliauti po Kazachstaną – traukiniais. Tačiau reikia atsižvelgti į nemažus atstumus. Pavyzdžiui, kelionė iš Almatos į Astaną trunka net 24 valandas. Naktiniai traukiniai gali tapti puikia alternatyva nakvynei ir kartu įveikiami milžiniški atstumai.
Astanos centras
Taikos piramidė
Statybos Astanoje
Prezidento rūmai
„Čiupa-čiupso“ bokštas
Kazachai - puikūs raiteliai
Arkliai - kazachų kultūros ašis
Kazachės tradiciniais kostiumais
