Didžiausia Europos ekonomika jau kurį laiką susiduria su pramonės nuosmukiu. Tam įtakos turėjo ne tik Kinijos gamybos sektoriaus stiprėjimas, bet ir tokie veiksniai kaip pandemija bei pigios rusiškos energijos tiekimo nutraukimas. Pramonės atstovai skambina pavojaus varpais – jei nebus imtasi ekonomikos skatinimo priemonių, šalis gali netekti tūkstančių darbo vietų.
„Mums reikia aiškios ir ryžtingos ekonominės politikos, kuri leistų Vokietijai išlikti konkurencingai pasaulinėje rinkoje“, – sako Vokietijos automobilių gamintojų asociacijos (VDA) vadovė Hildegard Müller.
Vokietijos automobilių sektorius, kuris sudaro apie 5 proc. šalies BVP ir suteikia darbą beveik 780 tūkst. žmonių, pastaraisiais metais patyrė nemažai sukrėtimų. Stiprėjanti Kinijos konkurencija, mažėjantis elektromobilių populiarumas Europoje ir augančios energijos kainos lėmė, kad gamintojai buvo priversti mažinti išlaidas, peržiūrėti savo modelių gamą ir keisti strategiją.
Prekybos politika išlieka vienu svarbiausių klausimų automobilių pramonės ateičiai. Apie 75 proc. Vokietijoje pagamintų automobilių yra eksportuojami, todėl gamintojai itin jautriai reaguoja į kylančius prekybos barjerus.
JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti 25 proc. muitus Europos automobiliams gali smarkiai paveikti Vokietijos gamintojus, kurie didžiąją dalį pelno gauna iš JAV rinkos. BMW, „Porsche“ ir „Mercedes“ modeliai išlieka itin paklausūs tarp JAV vairuotojų, kurie vis dar mieliau renkasi didelius visureigius su vidaus degimo varikliais.
Situaciją gali dar labiau paaštrinti Europos Sąjungos atsakas – jei Briuselis nuspręs įvesti analogiškus muitus automobiliams iš JAV, prekybos konfliktas gali tapti ilgalaikiu. Politikos lyderiai, tokie kaip Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jau užsiminė apie galimą atsaką, tačiau automobilių pramonės atstovai viliasi, kad nauja valdžia imsis diplomatiškesnio požiūrio į derybas.
Kas brangina automobilių gamybą?
Vienas didžiausių iššūkių Vokietijos automobilių pramonei – augančios gamybos sąnaudos, kurias lemia aukštos energijos kainos. Po Rusijos invazijos į Ukrainą dujų tiekimas iš Rytų buvo nutrauktas, o Vokietijos pramonė susidūrė su drastiškai išaugusiomis išlaidomis.
Vokietijoje elektros kainos yra maždaug tris kartus didesnės nei JAV ir Kinijoje, taip pat apie 40 proc. aukštesnės nei kaimyninėje Prancūzijoje, kurioje didžiąją dalį energijos gamina atominės elektrinės.
Politinių partijų požiūris į energijos kainų mažinimą skiriasi. SPD siūlo didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir riboti tinklų mokesčius, tuo tarpu opozicijos lyderis Frydrichas Mercas kalba apie branduolinės energetikos sugrąžinimą.
Kinijos rinka – rizikinga priklausomybė
Kinija yra viena svarbiausių Vokietijos automobilių gamintojų rinkų, kurioje jie uždirba didžiąją dalį savo pajamų. Tačiau ši rinka taip pat kelia vis didesnių iššūkių – Kinijoje auga vietinių gamintojų, tokių kaip BYD, konkurencija, o „Tesla“ pradėtas elektromobilių kainų karas dar labiau apsunkino situaciją.
O. Scholzo vyriausybė ragina diversifikuoti prekybą ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos, tačiau Vokietijos gamintojai, vis dar, aktyviai investuoja į šią rinką.
„Volkswagen“ planuoja iki 2030 m. padidinti savo pardavimus Kinijoje iki 4 mln. automobilių per metus, o BMW neseniai paskelbė apie 2,7 mlrd. dolerių vertės investiciją į gamyklą Šenjange.
Netenkinanti elektromobilių paklausa
Dar neseniai atrodė, kad elektromobiliai taps pagrindine Vokietijos automobilių pramonės kryptimi, tačiau realybė pasirodė sudėtingesnė. 2023 m. Vokietija prarado didžiausios Europos elektromobilių rinkos titulą Jungtinei Karalystei, kai po subsidijų panaikinimo ženkliai sumažėjo elektromobilių paklausa.
Dėl mažėjančios paklausos „Volkswagen“ ir „Mercedes“ peržiūri elektrifikacijos strategijas. „Porsche“ prognozuoja, kad dėl naujų benzininių ir hibridinių modelių plėtros šiemet patirs 800 mln. eurų nuostolį.
Tuo tarpu Frydricho Merco vadovaujami konservatoriai nori, kad vidaus degimo varikliai būtų parduodami ir po 2035 m., kai įsigalios ES draudimas parduoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius. O štai O. Scholzas, priešingai, siekia atkurti subsidijas elektromobiliams, kad paskatintų šio sektoriaus augimą.
„Vokietijos pramonė laukia aiškesnės strategijos ir sprendimų, kurie padėtų sugrąžinti konkurencingumą. Tačiau ar politiniai pokyčiai atneš realius pokyčius, parodys laikas“, – sako automobilių analitikas Matthiasas Schmidtas.
