Nepagrįstai išsipūtusiam valstybės valdymo aparatui politikai vis žada saulėlydį. Tačiau valdininkų skaičius iki šiol augo kaip ant mielių.
Kiekviena darbą pradėjusi Vyriausybė, be daugybės užsibrėžtų įgyvendinti tikslų, nurodo ir užmojus apkarpyti sparnus išsikerojusiai valdininkijai. Tačiau nė vienam ministrų kabinetui to padaryti taip ir nepavyko. Prieš kelias savaites Andrius Kubilius iš naujo subūrė savo prieš 10 metų įsteigtą, vėliau apmirusią komisiją ir vėl pavedė jai efektyvinti valstybės valdymą.
Aparatas vis pučiasi.
Valstybės tarnautojų nuo 2003 metų padaugėjo pusantro karto. Neskaitant statutinių pareigūnų, šiuo metu valstybinėse institucijose dirba daugiau nei 30 tūkst. valdininkų ir daugiau nei 24 tūkst. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad pareigybių skaičiaus didėjimą lėmė išplėsta institucijų veikla, pasirengimas panaudoti Europos Sąjungos struktūrinę paramą, naujas teisinis reglamentavimas, suteikęs galimybę Seimo nariams turėti po keletą padėjėjų-sekretorių, bei savivaldybėms priskirtos papildomos funkcijos.
Kasmet didėja ir valstybės išlaidos biurokratams išlaikyti. Prieš 4 metus valstybės tarnyboje dirbantys specialistai vidutiniškai uždirbdavo kiek daugiau nei 2 tūkst. litų, o pernai - daugiau nei 2,3 tūkst. litų. 2005 metais valstybės įstaigų vadovų atlyginimai vidutiniškai siekdavo 4,5 tūkst. litų, pernai jie jau uždirbdavo apie 5,8 tūkst. litų.
Apkarpys išlaidas
Ketinimų pažaboti valstybės valdymo aparato didėjimą turi neseniai darbą pradėjusi dar viena naujai sudaryta Saulėlydžio komisija. Vyriausybė jai pavedė peržiūrėti ministerijų etatus, valdymo išlaidas ir siekti jas sumažinti dešimtadaliu, taip pat tobulinti valstybės valdymo sistemą ir viešąjį administravimą bei efektyvinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Išanalizavusi situaciją, Saulėlydžio komisija turėtų pateikti savo pasiūlymus Vyriausybei.
Stipri valia
Saulėlydžio komisijos pirmininko pavaduotojas, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis tikisi, kad anksčiau rezultatų nedavusi veikla šįsyk bus vaisinga. „Šalies ekonominė situacija yra tokia, kad turime taupyti kur kas daugiau nei kada nors anksčiau. Turime mažinti valstybės išlaidas valdymui, peržiūrėti etatų sąrašus ir pagal galimybes atsisakyti ne tokių reikalingų laisvų pareigybių“, - įsitikinęs D.Matulionis.
Pirmuosius siūlymus dėl ministerijų išlaidų sumažinimo bent 10 proc., Vyriausybės kanceliarijos pertvarkos ir kai kurių valstybinių įstaigų sujungimo ar panaikinimo Saulėlydžio komisija turėtų pateikti po mėnesio.
Tikisi, kad pasiseks
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas džiaugėsi, kad premjeras rūpinasi veiklą atnaujinusia Saulėlydžio komisija. LŽ jis aiškino, kad jo vadovaujamas Seimo komitetas ketina aktyviai bendradarbiauti su Saulėlydžio komisija ir teikti jai savo pasiūlymų. Parlamentaro nuomone, pirmiausia komisijos dėmesio centre turėtų atsidurti biurokratinio aparato formavimo klausimai. „Be to, turime būti tikri, kad atsisakius tam tikrų įstaigų po kurio laiko jos nebus atkurtos“, - dėstė V.Kurpuvesas.
Naudos nedavė
Atgaivinta Saulėlydžio komisija ne pirmoji, užsimojusi išguiti nereikalingą biurokratiją. Prieš dešimtmetį A.Kubiliaus suburta komisija svarbių sprendimų nepriėmė, tačiau premjeras įsitikinęs, kad jos veikla davė daug naudos.
Prieš trejus metus prikelti Saulėlydžio komisiją bandė ir tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas. Atnaujintai komisijai jis iškėlė ambicingų užduočių: tobulinti valstybės valdymo sistemą, mažinti valdininkų skaičių, atsisakyti viena kitą dubliuojančių įstaigų veiklos, lengvinti biurokratinę naštą paprastiems žmonėms. Tačiau dauguma šių tikslų taip ir liko „popieriniai“.
Roberta Tracevičiūtė
