Nardi Giannini Bisiluro ND750
Antrasis keistuolis – taip pat atkeliavo iš saulėtosios Italijos, kurioje anuomet augo milžiniškas būrys dėl autosporto pamišusių inžinierių.
„Nardi Giannini Bisiluro ND750“ – Enrico Nardi kūrinys, kuris iki šiol vadinamas pačiu keisčiausiu Le Mano 24 valandų lenktynių dalyviu.
Visų pirma – jis buvo sukonstruotas dviejų „Fiat 500 Topolino“ automobilių. Tai nėra pats geriausias pagrindas sportiniams bolidams.
Visų antra – neįprastos išvaizdos ratuotį į priekį varė vos 0,7 litro darbinio tūrio „BMW“ variklis, kuris tuomet gebėjo išvystyti tik 62 arklio galias.
Ir visų trečia – legendos byloja, jog „Nardi Giannini Bisiluro ND750“ sugebėjo išskristi iš trasos (tiesiogine žodžio prasme) po to, kai šį automobilį aplenkė „Jaguar D-Type“.
Teigiama, jog automobilis iš trasos išskrido, nes buvo beprotiškai aerodinamiškas ir lengvas – „Nardi Giannini Bisiluro ND750“ svėrė vos 453 kilogramus.
Hurst Floor Shift Special
Nuolatiniai eksperimentai yra automobilių sporto variklis. Inžinieriai, lenktynininkai ir kitų sričių specialistai nuolatos ieško įvairiausių sprendimų, jog galėtų kuo greičiau įveikti tam tikrą lenktynių trasą.
„Hurst Floor Shift Special“ projekto autoriai taip pat turėjo tokį tikslą – kuo greičiau įveikti lenktynių trasą ir tapti „Indy 500“ varžybų čempionais. Tad kaip jie ruošėsi tai padaryti?
„Hurst Floor Shift Special“ autoriai nusprendė išlipti iš visų įmanomų sportiniams bolidams taikomų rėmų. Vietoj to, kad variklį sumontuotų per vidurį, dėl geresnio svorio paskirstymo, jie sukūrė šį bei tą unikalaus.
Sportinio bolido konstruktoriai kurdami „Hurst Floor Shift Special“ įkvėpimo sėmėsi iš antrajame pasauliniame kare sužibėjusio „Blohm & Voss BV 141“ lėktuvo, kuriame piloto variklio propeleris ir piloto kabina buvo sumontuota praktiškai per vidurį, vienas šalia kito.
Šią neįprastą formulę autosporto fanatikai panaudojo kurdami „Indy 500“ varžyboms skirtą bolidą. Variklis buvo sumontuotas šalia galinės ašies, tačiau vairuotojas sėdėdavo ne priešais jį, o tarp priekinio ir galinio rato, o tiksliau – tarp jų.
Šis unikalios konstrukcijos bolidas į lenktynių trasą išvažiavo tik vieną kartą – 1964 metais. Tuomet treniruotėje automobilis pademonstravo pakankamai aukštą tempą, tačiau puikią konstruktorių šypseną nuplėšė nelaimingas incidentas kvalifikacijos metu, kuomet automobilį vairavęs „Nascar“ veteranas Bobby Johns nesuvaldė „Hurst Floor Shift Special“ ir rėžėsi į apsauginę sieną.
