Po ilgų izoliacijos dešimtmečių Birma grįžta į tarptautinę ekonomiką. Analitikai Birmos augimo potencialą lygina su Kinijos padėtimi prieš tris dešimtmečius, kuomet pastaroji nutarė atsiverti pasauliui.
Birmoje gyvena maždaug 60 mln. gyventojų, kuriems trūksta beveik visko. Šalyje gausu gamtos išteklių. Birma įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje tarp Indijos, Kinijos ir Pietryčių Azijos. Šių veiksnių visuma drauge su švelnėjančiu Birmos valdžios tonu gali suteikti postūmį sparčiam ekonomikos augimui, rašo BBC.
Kone kiekvieną savaitę iš Birmos atskrieja žinios apie reikšmingus pasiekimus.
Neseniai šalyje po 36 metų pertraukos apsilankė Japonijos premjeras. Pernai Birmoje pirmą kartą lankėsi JAV prezidentas.
„Ford“ nutarė po kelių dešimtmečių pertraukos šalyje atidaryti savo atstovybę. „Coca-Cola“ po pusės amžiaus pertraukos Birmoje atidarys gėrimų išpilstymo gamyklą.
Šalyje neseniai buvo atidarytas pirmasis bankomatas, kurį palydėjo „Google“ vadovų vizitas.
Didžiausių pasaulio prekių ženklų atstovai po ilgos pertraukos grįžta į šią Pietryčių Azijos šalį, o mažesnės įmonės siunčia savo atstovus, kurie tiria ateities perspektyvas ir žvalgo perspektyviausias veiklos nišas.
JAV atšaukė beveik visas Birmai taikytas sankcijas, o prezidento Theino Seino vizito Vašingtone metu didžiausia pasaulio ekonomika su atsiveriančia šalimi pasirašė naują prekybos sutartį.
Europos Sąjunga neseniai taip pat panaikino daugelį prekybos apribojimų, kurie šiuo metu galioja tik ginkluotei. Be to, ES vilioja birmiečius išskirtinėmis prekybos sąlygomis ir siūlo išimtinę prieigą prie didžiausios pasaulio rinkos.
Vis dėlto kol kas neaišku kada teigiamus pokyčius pajus didžioji birmiečių dalis. Šiuo metu Birma tebėra skurdžiausia Pietryčių Azijos asociacijos (ASEAN) narė.
Azijos vystymosi banko vyriausiojo ekonomisto padėjėjo Cyn–Young Parko teigimu, nepaisant didžiulio investuotojų susidomėjimo realios investicijos į šalį plaukia gana vangiai, nes per ilgus karinės chuntos valdymo dešimtmečius susiformavo sunkiai įveikiamas biurokratinių kliūčių ir korupcijos ruožas.
Per pastaruosius metus tiesioginių užsienio investicijų kiekis Birmoje augo pasakiškai tempais. Tačiau vertinant tai, kad atskaitos taškas buvo kone nulinis absoliutūs investicijų kiekiai tebėra gana kuklūs.
Pernai tiesioginės užsienio investicijos išaugo penkis kartus. Tačiau 2011 metais jos siekė vos 300 mln. JAV dolerių.
Norėdama pagerinti gyvenimo kokybę ir pastatyti šalies ūkį ant tvirtų kojų Birmos valdžia turės pasistengti kur kas labiau. Šiuo metu šalyje klesti aukštas nedarbo lygis, daugelis gyventojų dirba žemės ūkyje, o infrastruktūra reikalauja neatidėliotinų investicijų.
Vienas iš barjerų, trukdantis užsienio investuotojams – teisinio stabilumo stoka. Pernai tik po ilgų debatų pavyko priimti naują užsienio investicijų įstatymą. Tačiau net ir po šio žingsnio prabėgo nemažai laiko kol vyriausybė įstatymą išvertė į užsienio kalbas. Be to, įstatyme liko nemažai dviprasmybių.
Investuotojų nepasitenkinimą kelia reikalavimas vykdyti veiklą pasitelkus vietos partnerį. Deja, daugelyje veiklos sričių Birmoje paprasčiausiai nėra tokių veiklos partnerių, nes šalis yra pernelyg atsilikusi.
Birmos valdžios atstovai ir patys pripažįsta, kad esamas reguliavimas yra, švelniai tariant, netobulas. Siekiant išgryninti teisės aktus prireiks nemažai brangaus laiko, kurio Birma neturi. Dėl šios priežasties netrukus planuojama steigti specialias ekonomines zonas (SEZ), kuriose užsienio investuotojams bus taikomos išskirtinės muitų, darbo teisės ir infrastruktūros sąlygos.
Artimiausiu metu turėtų išdygti keletas tokių privilegijuotų SEZ. Bene daugiausiai žadanti SEZ „Thilawa“ įsikurs šalia sostinės, kur dar šiemet Japonijos bendrovės imsis pirmųjų statybų.
Kitas milžiniškas SEZ projektas, kruį ketina įgyvendinti Tailando atstovai šiuo metu įstrigo dėl finansavimo stokos.
Dideli SEZ projektai, kuriuose būtų išplėtota infrastruktūra, taptų rimta paspirtimi šaliai siekiant pritraukti užsienio investutojus ir kuriant darbo vietas, nes likusioje šalies dalyje merdinti infrastruktūra nesugebėtų patenkinti užsienio verslininkų poreikių.
Gausybę problemų sukelia elektros tiekimas. 70 elektros energijos šalyje pagamina hidroelektrinės, tačiau sausuoju metų laiku Birma susiduria su energijos trūkumu. Pastarąjį tenka komensuoti iškastiniu kuru varomais generatoriais, kurie padidina gamybos kaštus ir sumažina produkcijos konkurencingumą.
Valdžios atstovų teigimu, Birma šiuo metu derasi su užsienio investuotojai dėl naujų elektrinių statybos. Tokiais pasiūlymais susidomėjo Japonijos ir Tailando atstovai, tačiau prabėgs ne vieneri metais kol šie projektai bus įgyvendinti.
Didžiausias šalies uostas – Rangūnas, taip pat negali pasigirti kokybiška infrastruktūra. Maži uosto pajėgumai leidžia aptarnauti tik nedidelį krovininių laivų kiekį, todėl susidaro produkcijos eilės. Kai kurie verslininkai pagamintą produkciją žemyniniu transportu gabena į kaimyninio Tailando uostus ir iš jų plukdo savo gaminius.
Kur kas didesnius iššūkius patiria mažas ir vidutinis verslas, kurį taip pat domina visiškai nauja Birmos rinka. Didžiosios užsienio bendrovės turi galimybę tiesiogiai derėtis su Birmos vyriausybės atstovai ir užsitikrinti didesnę arba mažesnę apsaugą, tuo tarpu smulkesni verslininkai vis dar bijo žengti į kupiną galimybių, tačiau pusiau laukinę šalį.
Smulkius bei vidutinius verslininkus gąsdina spekuliacijos žemės kaina, prasta nuosavybės teisių apsauga, biurokratinės kliūtys, aukštas korupcijos lygis ir prastas teismų darbas.
Nepaisant šių kliūčių 60 mln. vartotojų rinka neabejotinai vilios rizikos ištroškusius verslininkus. Birmai tęsiant demokratines bei ekonomines reformas neišvengiamai augs ir jos gyventojų perkamoji galia. Šiuo metu šalyje daugelis veiklos nišų tebėra visiškai neužpildytos, tad anksčiau ar vėliau atsiras surizikuoti linkusių pionierių.
Šiuo metu Birmoje beveik nėra investuotojų iš Europos ir JAV, todėl jų vietą statybų, logistikos, namų apyvokos, mažmeninės prekybos ir transporto priemonių sektoriuose užima japonai.
C–Young Parko teigimu šalis galėtų pakankamai mažomis sąnaudomis pasiekti gerų rezultatų beveik neegzistuojančiame turizmo sektoriuje ir žemės ūkyje.
Vis dėlto turizmo sektorių tektų sukurti kone nuo nulio. Tuo tarpu žemės ūkis, kuriame derlius gali būti nuimamas keturis kartus per metus reikalauja geros transporto infrastruktūros, suteikiančios galimybę sparčiai išgabenti greitai gendančius produktus.
Sukūrusi aiškią teisinę bazę, nutiesusi gerus kelius bei geležikelius ir išplėtusi uostus Birma gali tapti nauju Azijos tigru.
