Vidaus reikalų ministrė, lankydamasi pasienyje su Rusija, sakė, kad nelegalios migracijos iš Baltarusijos pamokos yra išmoktos, todėl viskas daroma, kad analogiška situacija prie Rusijos sienos nepasikartotų. Pasak ministrės, Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi įstatymų pataisas, kurios pagelbėtų pasieniečiams, jei greta sienos kiltų panaši situacija.
„Vidaus reikalų ministerija jau yra paruošusi (Valstybės) sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis įteisinamas įstatymu neįleidimo sprendimas, esant ekstremaliai situacijai arba esant nepaprastajai padėčiai. Labai tikiuosi, kad greitu metu šitos pataiso pasieks Vyriausybę ir vėliau bus svarstomos Seime“, – sakė ministrė, pabrėžusi, kad įstatymo pataisos yra susiję su nelegalių migrantų neįsileidimu į Lietuvą.
Ministrė anksčiau yra patvirtinusi, kad kai kurių nevyriausybinių organizacijų kritikuojamas migrantų apgręžimas būtų įstatyme leistas tik esant krizinėms situacijoms: ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu. Šiuo metu pasieniečiai migrantų neįsileidžia, vadovaudamiesi ministrės sprendimu.
Ji tikisi, kad pataisos bus priimtos netrukus, nes „VRM padarė savo darbą“.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad pasienyje yra visos techninės priemonės, tam, kad būtų galima užkardyti nelegalių perbėgėlių kelią į Lietuvą ar galimas provokacijas.
„Kalbant apie technines priemones, tai visos jos yra. Turime algoritmus, kaip viskas veiktų, jei reiktų įgyvendinti neįsileidimo sprendimus, kaip būtų pasitelkiamos pareigūnų pajėgos, kariuomenė. Esame pasiruošę ir užtikrinsime sienos apsaugą ir Lietuvos saugumą“, – sakė ji, patikinusi, kad visą Lietuvos sieną su Rusija stebi apsaugos kameros ir radarai, nors fizinio barjero, tokio, kaip koncertina, kurią stato Lenkijos pusė – nėra.
Tiesa, esant reikalui ir mes galėtume, pasak A. Bilotaitės, greitai nusitiesti koncertiną, nes jos dar turime.
„Vertiname, stebime ar dar reikia barjerų ir pareigūnų, mes turime tuos komponentus, jei reikės papildomų pajėgų, jos atsiras, kad galėtume apsisaugoti. Skirtingai nuo Lenkijos, mes turime stebėjimą per visą sienos perimetrą. Tad galime greitai reaguoti, taip pat turime gamtines sąlygas, kurios apsunkina patekimą“, – kalbėjo ministrė.
Ji pridūrė, kad provokacijų galimybė yra tiek prie Lietuvos-Baltarusijos, tiek prie Lietuvos-Rusijos sienų, bet grėsmės yra nuolat vertinamos ir „šiuo metu signalų nesimato, bet pareigūnai ruošiasi, tam turime ir technines priemones“.
Valstybės sienos apsaugos vadovas Rustamas Liubajevas tikino, kad analizuojant atvirus šaltinius galima daryti išvadą, kad Rusija ir Baltarusija gali mėginti pakartoti migrantų antplūdžio taktiką.
Tai, pasak jo, greičiausiai nenutiks dabar, bet ilgalaikėje perspektyvoje toks kaimynų žingsnis yra tikėtinas.
„Šiuo metu nematome, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai tikėtina, todėl reikia ruoštis. Mes jau pristatėme grėsmių vertinimo analizę, supažindinome su techninėmis priemonės, planais, siekiant telkti pareigūnus. Esant krizei aktyvuotume bendradarbiavimą su kariuomene, policija. Turime tokios patirties ir tai efektyvus būdas, kaip galima valdyti krizes prie sienos“, – sakė jis, pabrėžęs, kad siena saugoma ne tik sausumoje, bet ir vandenyje.
Jis pridūrė, kad neteisėtų sienos pažeidimų prie Lietuvos-Rusijos sienos šiemet būta apie 20 ir visi jie nebuvo tyčiniai. Nelegalių migrantų sumažėjo ir prie Lietuvos-Baltarusijos sienos.
Tiesa, šiuo metu kaista situacija prie Lenkijos-Baltarusijos sienos, nelegalūs migrantai vėl pasirodė ir prie Latvijos pasienio. Ten kurį laiką jų nebuvo matyti.
Kaliningradas kelia įtarimų Lenkijai ir Lietuvai
Į Rusijai priklausantį Kaliningradą pradėjus skraidyti lėktuvams iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad čia gali būti mėginama sukelti neteisėtos migracijos bangą, kaip tai padaryta pernai prie sienos su Baltarusija.
Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad siekdama užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui palei Rusijos Kaliningrado srities ribą, statys tvorą. Lietuvos politikai ir pareigūnai kol kas tam poreikio nemato.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvos pasieniečiai vaizdo stebėjimo įranga mato 100 proc. sausumos sienos su Rusija, tai yra 297 kilometrus. Vandens sieną sudaro 119 kilometrų.
Ji Baltijos jūroje bei Kuršių mariose saugoma stebėjimo sistemomis, kurias sudaro radiolokacinė, termovizorinė įranga bei dieninės vaizdo kameros. Šioje srityje pasieniečiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene. Valstybės sieną su Rusijos Federacija iš viso saugo apie 800 pareigūnų.
