Mažesnė mokesčių našta, mokesčių planavimas ir, svarbiausia, visiško konfidencialumo garantija – priežastys, kodėl neblėsta Belize, Seišelių ar Britų Mergelių salose steigiamų įmonių populiarumas. Europos Sąjunga (ES) dėl to kasmet netenka 1,3 trln. eurų (apie 4,5 trln.litų).
Bus pasirūpinta įmonės akcininkais, registruotu agentu ir net banko sąskaita Šveicarijoje. Agresyvus mokesčių planavimas ar jų vengimas? Teisėta, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai primena, kad tokios lengvatos – gera dirva finansinėms machinacijoms ir abejotiniems sandoriams.
„Ekonomika.lt“ susisiekus su viena iš kompanijų, įsikūrusių Ženevoje ir siūlančių įsteigti lengvatinės prekybos kompanijas keliuose žemynuose, konsultanto buvome patikinti, kad galime rinktis, kaip formuoti kompaniją – nominalūs akcininkai, banko sąskaita, viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimo ir veiklos krypties, kompanija nesiūlo kitur pasitaikančių jau „paruoštų naudoti“ auksinių paketų ar „paskutinės minutės“ bendrovių. Buvome patikinti, kad tai legalu ir visiškai konfidencialu, o įsteigti kompaniją galime internetu, reikėtų tik asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Advokatų kontoros „Juridicon“ vadovaujantysis advokatas Laimonas Marcinkevičius vardija lengvatinės prekybos kompanijos privalumus: mažesni pelno mokesčiai, palankesnės mokėjimo sąlygos. Jo praktikoje geriausiai žinomas atvejis – daugiau kaip 100 užsienio investuotojų, pareiškusių per 36 mln. eurų (apie 126 mln. litų) kreditorinių reikalavimų, atstovavimas „Snoro“ banko bankroto byloje, dokumentų tvarkymas įvairiose šalyse ir kita pagalba jiems gauti draudimo išmokas.
Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad dažnai verslas tokias kompanijas renkasi ne mokesčių planavimo sumetimais, o norėdamas nuslėpti informaciją apie savo veiklą.
Galima sutaupyti
„Remiantis ES narių įstatymais, pelno perkėlimas į kitas valstybes, siekiant sumažint mokesčių naštą, negali būti laikomas mokesčių vengimu. Dėl to JAV kompanijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“, „Starbucks“, kuria įvairias mokesčių planavimo strategijas ir taip pasinaudoja skirtingomis įmonių apmokestinimo taisyklėmis kitose šalyse“, – teigia advokatas.
Anot jo, kompaniją mokesčių rojuje galima steigti ir savarankiškai, taip sutaupoma, bet lieka rizika, ar bus pasiekti keliami tikslai. Dėl žinių trūkumo visuomet kyla rizika suklysti.
„Į mane kreipėsi ne vienas, savarankiškai atidaręs „ofšorinę“ kompaniją ir susirūpinęs dėl kilusių problemų: tai sąskaitos užsienio banke atidaryti nepavyksta, tai VMI šaukimas atvykti į apklausą ramybės neduoda. Bet kuriuo atveju, jeigu reikia patarimo, ką ir kaip geriau daryti, pagalbos atidarant sąskaitą banke, kitų papildomų paslaugų – vienareikšmiškai reikia kreiptis į konsultantą“, – teigia advokatas.
Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos (VU TVM) dėstytojas Marius Grigelionis pritaria, kad steigti lengvatinės prekybos kompanijas reikia žinių ir lėšų, todėl jos nėra plačiai paplitusios ypač tarp smulkaus ir vidutinio verslo. Pašnekovo teigimu, mechanizmų, leidžiančių sumažinti mokesčių naštą, galima ieškoti ne tik egzotiškuose kraštuose.
„ES taip pat yra šalių, kurios galėtų būti vadinamos lengvatinėmis mokesčių zonomis, pavyzdžiui, Austrija ar Liuksemburgas. Jeigu lengvatinės prekybos įmonės steigimo tikslas – sutaupyti dalį lėšų ir jei tam tikroje šalyje yra taikomos lengvatos, pavyzdžiui, naujai įsteigtoms įmonėms, jos ten kuriamos ir iš jų gaunamos pajamos, – aiškina jis. – Pastaruoju metu diskutuojama, kas gali nutikti vyriausybei priėmus tam tikrus naujus sprendimus, pavyzdžiui, padidinus minimalų atlyginimą, dalis įmonių gali sugalvoti įdarbinti darbuotojus Latvijoje.“
Teisėtumo rizika
Anot L. Marcinkevičiaus, pačios valstybės turi prisiimti atsakomybę dėl biudžeto pajamų praradimo, jei verslas planuoja mokesčius svetur.
„Tarptautinių korporacijų pasirenkamos schemos kartais gali būti vertinamos kaip amoralios, nes sumokant mažiau mokesčių, menkiau prisidedama prie viešųjų poreikių tenkinimo. Bet mokesčių planavimas negali būti tapatinamas su mokesčių vengimu ar slėpimu. Pareiga mokėti didžiausius mokesčius nėra įtvirtinta jokių normų“, – dėsto L. Marcinkevičius.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Analizės ir prevencijos valdybos viršininkas Igoris Kržečkovskis pritaria, kad lengvatinio apmokestinimo kompanijos iš esmės nesiskiria nuo kitų įmonių. „Neigiama nuomonė apie lengvatinės prekybos kompanijas susidaro dėl to, kad dažnai dėl konfidencialumo principo nusikaltėliai tokias struktūras naudoja finansinių ar kitų nusikaltimų schemoms kurti“, – dėsto FNTT atstovas.
Jis pažymi, kad lengvatinės prekybos verslas dar nereiškia mokesčių slėpimo.
Nusikaltimų schemos
„Tačiau nepaisant visų pranašumų, kuriuos verslininkams teikia mažesni mokesčiai, teisėsaugos požiūriu per lengvatinės prekybos įmones sukuriamos palankiausios sąlygos finansinėms machinacijoms, – aiškina jis. – Registravimo dokumentuose nurodomos ne tikrųjų, o nominaliųjų savininkų pavardės. Parašydamas įgaliojimą, nominalusis direktorius perduoda teises valdyti verslą asmeniui, kuriuo pasitiki realusis savininkas arba pačiam realiajam savininkui.“
J. Marcinkevičius vardija populiariausius „mokesčių rojus“: Britų Mergelių salos, Belizas, Seišelių salos, Panama. Jos skiriasi dokumentų rengimo tvarka, steigimo ar metinio palaikymo sąnaudomis, galimybėmis atstatyti „mirusią“ įmonę, naudos gavėjo interesų apsauga ar bankų požiūriu. Advokatas skaičiuoja, kad lengvatinės prekybos kompaniją galima įsteigti už kelis šimtus JAV dolerių: kainuoja registravimo adresas, nominalūs akcininkai, direktoriai, kartais fiksuotos valstybės rinkliavos, notaro paslaugos (dokumentų tvirtinimas) ir apostilė (žr. lentelę).
Anot teisininko, tokią verslo schemą galima pritaikyti beveik visuose verslo sektoriuose, kurie yra susiję su užsieniu. Labiausiai paplitusios – ribotos atsakomybės bendrovės.
Populiarumas nemažės
Advokato teigimu, neatslūgstantis lengvatinės prekybos kompanijų populiarumas, tikėtina, ilgainiui nemažės.
„Žinoma, įtakos gali turėti ir tai, kaip pavyks eurokomisaro Algirdo Šemetos „veiksmų planas“. Remiantis jo pasisakymais, kasmet dėl apgalvotos mokesčių naštos mažinimo, įskaitant ir mokesčių vengimą bei slėpimą, visoje ES netenkama apie 1,3 trln. eurų. EK pristatė veiksmų planą, kuriame numatytos priemonės, skirtos problemai įveikti ir atgauti nesurinktas lėšas“, – aiškina „Juridicon“ advokatas L. Marcinkevičius.
FNTT pareigūnas I. Kržečkovskis teigia neturintis duomenų, kad Lietuvos verslas aktyviau steigtų lengvatinės prekybos kompanijas. Tai esą lemia Lietuvos finansinių įstaigų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės.
„Lengvatinės prekybos kompanijų atstovams, norintiems atidaryti sąskaitas bankuose, taikomas sugriežtintas identifikavimas: reikalaujama papildomų dokumentų apie planuojamą veiklą ir partnerius. Jų nepateikus, finansų įstaigos atsisako atidaryti sąskaitas arba nutraukia jau pradėtus santykius“, – sako FNTT atstovas.
Pasaulyje egzistuoja per 50 lengvatinės prekybos teritorijų, daugeliu atvejų jų įstatymai garantuoja konfidencialumą arba visišką privatumą
Kitų valstybių teisėsaugos institucijos informaciją iš jų gali gauti dažnai tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, teisinės pagalbos prašymo pagrindu.
FNTT duomenimis, populiariausios lengvatinės prekybos zonos yra Britų Mergelių salos, Belizas ir Naujoji Zelandija.
Nuomonės:
Vidmantas Janulevičius, „BOD Group“ savininkas ir vadovas
Socialiniu požiūriu ši praktika bloga, nes vieniems tenka mokėti didesnius mokesčius, nei kitiems. Pasaulio neįmanoma sureguliuoti, bet, pavyzdžiui, būtų idealu, kad ES valstybėse mokesčiai ir žaidimo taisyklės būtų panašūs. Mokesčiai sudaro didelę dalį produkcijos kainos, todėl, jei norima konkuruoti, jie turi būti kaip įmanoma mažesni
Dainius Liulys, „Pigu.lt“ direktorius
Patys tokių kompanijų nesteigiame, bet mokesčių optimizavimas – normalus dalykas. Verslas visuomet ieško būdų, kaip veikti efektyviausiai, todėl jei tai pavyksta, – gerai. Svarbiausia viską daryti legaliai ir nepažeisti įstatymų
Chrisas Robbinsas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius:
Kad ir kaip būtų, dėl neaiškios ribos tarp galimybių nuo mokesčių planavimo iki jų vengimo, ypač dėl skirtingų jurisdikcijų, teisės ir sutarčių, ne visada aišku, kokie tikrieji kompanijos tikslai. Manau, kad 99 proc. kompanijų tai daro vedamos gerų paskatų, o tas 1 proc. kompanijų, kurių tikslai kitokie, be abejonės ieškosi bėdos.
