Prieš šešerius metus priimtas sprendimas naikinti specializuotą Kelių policijos padalinį šiandien jau vadinamas klaida. Todėl į naujojo politinių debatų sezono „meniu“ greičiausiai bus įtraukta diskusija dėl šios struktūros atkūrimo, praneša „Kauno diena“.
Desperatiškai ieškant būdų pažaboti avaringumui, jau buvo išbandyta daugybė priemonių, pradedant avaringų kelių ruožų nustatymo metodikos kūrimu, diskusijomis apie eismo organizavimo tobulinimą, įvairias inžinerines priemones, baigiant internsyviomis reklaminėmis kampanijomis, apeliuojančiomis į sveiką vairuotojų protą. Kol kas niekas nedavė rezulatų - tragiškų nelaimių keliuose skaičius ne tik nemažėja, bet ir auga, teigia dienraštis.
Praėjusių metų gruodį šalies keliais ir gatvėmis lekiančių mašinų skaičius priartėjo prie 2 milijonų ribos, t.y. išaugo beveik 4 kartus, o eismo nelaimių skaičius išliko beveik toks pat, kaip ir prieš du dešimtmečius. 2006 m. buvo užfiksuoti 6773 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiose avarijose žuvo 759 žmonės, 8495 buvo sužeisti.
Pasak "Kauno dienos", nepaisant to, kad visus pastaruosius metus tragiška padėtis Lietuvoje beveik nesikeitė (išimtimi reikėtų vadinti 1991-uosius, kai žuvusiųjų skaičius šoktelėjo iki 1173), Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius Vytautas Kvietkauskas Saugaus eismo komisijos posėdyje gynė specializuotos Kelių policijos padalinio idėją. Jo teigimu, anuomet čia dirbo aukštąjį išsilavinimą turintys teisininkai arba kelių transporto specialistai, kurie vertino savo darbą. Pasak V. Kvietkausko, Kelių policija buvo laikoma elitiniu padaliniu, o šiai tarnybai dirbant 1997 - 2000 m. šalyje realiai sumažėjo avaringumas.
Pareigūnų manymu, Kelių policija iš tiesų turėtų būti elitinis padalinys, kuriame dirbtų išprusę specialistai.
Tokią struktūrą atgaivinti pasiūlė Saugaus eismo komisija.
Anot Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus Virgilijaus Sadausko, pagrindinė profesionalios ir vienoje srityje besispecializuojančios policijos struktūros funkcija būtų eismo kontrolė ir prevencija.
„Kol kas akivaizdu, kad dauguma universalių policininkų renkasi lengviausią darbo formą – šalikelėse medžioja greičio mėgėjus“, – pažymi jis.
Kelių policijai vadovavęs Henrikas Sadauskas sako esąs tikras, kad tokia struktūra galėtų duoti daug naudos avaringumui mažinti. 2000 m., jam vadovaujant Kelių policijai, eismo nelaimėse žuvo 641 žmogus – mažiausiai per beveik tris pastaruosius dešimtmečius.
„Deja, Lietuvoje gyvavusi eismo saugumo švietimo sistema buvo numarinta. Dabar policininkai atrodo bejėgiai prieš sistemingai ir specialiai kelių eismo taisykles ignoruojančius kelių chuliganus“, – teigia H. Sadauskas.
