Baterijų gamyba yra sudėtinga ir daug etapų reikalaujanti technologija, kurioje mažiausia klaida gali padaryti gaminį netinkamą naudoti.
Įprastai defektuotų baterijų arba jų elementų dalis siekia 15–30 proc., tačiau kai kuriose gamyklose šis skaičius gali išaugti iki 90 proc., ypač pereinant nuo bandomosios gamybos prie masinės. Šis etapas yra esminis norint sumažinti gamybos sąnaudas, tačiau tuo pačiu metu gamintojai susiduria su dideliais iššūkiais.
Nors elektromobiliai dažnai pristatomi kaip ekologiškesnė alternatyva vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams, gamybos procesas reikalauja daug energijos ir resursų.
Be to, jei didelė dalis baterijų tampa atliekomis dar prieš jas panaudojant, tai sumažina elektromobilių ekologinį pranašumą.
Šiuo metu baterijų perdirbimo galimybės Europoje yra ribotos. Pavyzdžiui, perdirbimo gamykla Roterdame per metus gali apdoroti tik apie 20 tūkst. baterijų, o elektromobilių pardavimai visame pasaulyje siekia milijonus.
Į „Financieel Dagblad“ atskleistus duomenis jau sureagavo tokios kompanijos kaip „Volkswagen“ ir „Volvo“. Abi bendrovės pripažino problemos mastą ir pabrėžė poreikį tobulinti gamybos procesus bei didinti perdirbimo pajėgumus.
„Volkswagen“ taip pat akcentuoja perdirbimo svarbą, tačiau pripažįsta, kad dabartinės technologijos neleidžia efektyviai perdirbti didelio kiekio baterijų.
Ekspertai sutartinai tvirtina, kad siekiant išlaikyti elektromobilių ekologinį pranašumą, būtina investuoti į pažangesnius gamybos procesus ir plėsti baterijų perdirbimo infrastruktūrą.
Tai leistų sumažinti atliekų kiekį, padidinti išteklių panaudojimo efektyvumą ir sumažinti gamybos poveikį aplinkai. Be šių sprendimų, ilgalaikių Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas gali būti sudėtingas.
