Lietuvos banko Investicijų valdymo departamento Prekybos skyriaus vadovė Rasa Platūkienė primena, kad po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų valstybė atgavo tarpukaryje turėtą auksą iš Prancūzijos, Anglijos centrinių bankų, taip pat Tarptautinio atsiskaitymų banko Bazelyje.
Auksas kaip investicija
„Auksas iš pastarųjų dviejų bankų buvo grąžintas į Lietuvos banko vardu atidarytą sąskaitą Anglijos banke. Prancūzijos centrinio banko grąžintas auksas buvo perlydytas į Anglijos aukso standartą ir pergabentas į Anglijos banką. Kodėl? Nes Anglijos banke saugomą auksą galima investuoti.
Prancūzijos centrinio banko saugomą auksą investuoti taip pat buvo galima, bet palūkanos ir rinkos likvidumas buvo ženkliai mažesnis. Taigi iš esmės galima teigti, kad Lietuva atgavo tarpukario auksą į Anglijos centrinio banko saugyklas, kur jį tebelaiko iki šiol“, – paaiškino R. Platūkienė.
Jos teigimu, pergabenti auksą į Lietuvą yra labai brangus uždavinys. Be to, Lietuvoje saugojamo aukso Lietuvos bankas nebegalėtų investuoti ir prarastų kasmetinę aukso investavimo grąžą.
„Galiausiai, aukso saugojimas Lietuvoje galėtų kelti ir tam tikrų geopolitinio saugumo iššūkių. Lietuvos bankas laikosi pozicijos aukso atsargų kiekio ir saugojimo vietos nekeisti“, – komentavo centrinio banko atstovė.
Kiek kainuotų saugojimas
Už aukso saugojimą esą yra mokama tik tuo atveju, jei Lietuvos bankas aukso neinvestuoja, o jį saugo Anglijos banko saugyklose.
„Dažniausiai visas auksas yra investuojamas, ir tik atskirais epizodais, esant labai nepalankioms rinkos sąlygoms (kai nieko iš aukso investavimo uždirbti neįmanoma) auksas yra saugomas ir už šią paslaugą yra mokama. Vieno aukso luito saugojimas už vieną naktį kainuoja 0,033 svaro sterlingo, t. y. 3,3 penso“, – pasakojo R. Platūkienė.
Jos teigimu, Lietuvos bankas iš viso turi 466 luitus ir jei jie visi gulėtų neinvestuoti, tuomet toks saugojimas kainuotų kiek daugiau nei 5,5 tūkstančio svarų per metus.
„Tuo metu aukso investicinė grąža siekia iki 0,3 proc. Iš aukso investavimo (be aukso kainos svyravimų įtakos) per pastaruosius 10 metų Lietuvos bankas uždirbo 6,5 milijono eurų, t. y. vidutiniškai kiek daugiau nei po 600 tūkst. eurų kasmet“, – skaičiavo banko atstovė.
Anot jos, po „Brexit“ nepasikeitė nei Anglijos banko statusas, nei visos aukščiau minėtos priežastys, dėl kurių Lietuvos banko auksas buvo saugojamas Londone iki Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos.
„Nacionalinės aukso atsargos tradiciškai yra saugomos toje šalyje, kurios geopolitinė padėtis, dydis, karinė galia ir kitos aplinkybės gali užtikrinti aukso saugumą. Antra vertus, aukso atsargos yra saugomos ten, kur galima jį lengvai investuoti, nepatiriant papildomų išlaidų investuotą auksą fiziškai pergabenant, kai pereina teisė į nuosavybę iš vienų rankų į kitas.
Kai daugumos rinkos dalyvių aukso saugojimo vieta sutampa, tai investuotas (paskolintas arba laikinai parduotas su įsipareigojimu atpirkti vėliau – tokius sandorius vykdo Lietuvos bankas investuodamas auksą) auksas juda iš vienos krūvelės į kitą toje pačioje saugykloje, šiuo atveju – Anglijos centriniame banke, Londone“, – komentavo pašnekovė.
Lietuva turi 5,8 tonas aukso
R. Platūkienės teigimu, šiuo metu Anglijos banke saugomos 5,8 tonos Lietuvos aukso. Jo rinkos kaina būtų apie 274 mln. eurų.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuva turi 2,79 mln. gyventojų. Taigi, padalijus visa turimą auksą po lygiai, kiekvienam išeitų beveik po 2,08 g šio tauriojo metalo.
Tarptautinėse rinkose 1 g aukso dabar kainuoja apie 47,2 euro. Taigi, kiekvienas gyventojas už jį galėtų gauti daugiau kaip 94 eurus.
Rinkos kaina pardavus visą Lietuvos auksą, gautų pinigų nė iš tolo nepakaktų padengti valstybės vardu paimtoms paskoloms.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirti Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 22,4 mlrd. eurų. Taigi, kiekvienam lietuviui tenka daugiau kaip po 8 tūkst. eurų skolos.
