Skambiai pradėtą tyrimą po metų gaubia įtartina tyla. Lygiai prieš metus šalį sudrebino neregėto masto teisėsaugos srityje skandalas. 2012-ųjų vasarį buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu. Ministras teigė, kad „Snoro“ banko žlugimo išvakarėse V. Giržadas galbūt galėjo žiniasklaidai nutekinti informaciją apie prastą šios finansų įstaigos padėtį, ir pasiūlė jam atsistatydinti.
Kadangi šis atsisakė trauktis iš pareigų savo noru, praėjusių metų vasario 15-ąją R. Palaitis jį atleido. Atleistas buvo ir FNTT vadovas Vitalijus Gailius. Ministras nesugebėjo pateikti jokių konkrečių faktų apie „Snoro“ informatorių. Jis pareiškė, kad remiasi iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gauta informacija.
Tardė žurnalisto aplinką
Praėjusių metų rugsėjį ir gruodį abu buvę FNTT vadovai šalies teismuose pasiekė pergalę – teisėjai pripažino, kad jie atleisti neteisėtai ir skubotai. Tačiau į pagrindinį klausimą, kas žiniasklaidai nutekino informaciją apie „Snorą“, vis dar neatsakyta. Tyrimą atliekantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir juos prižiūrintys aukščiausi Generalinės prokuratūros prokurorai kol kas nesugebėjo bylos medžiagos pateikti teismui. 2011-ųjų lapkričio 15 dieną pirmasis apie planuojamus teisėsaugos ir valdžios veiksmus prieš „Snoro“ banką pirmame dienraščio „Lietuvos rytas“ puslapyje paskelbęs žurnalistas Arvydas Lekavičius „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad dėl „sprogstamos“ informacijos šaltinio STT būstinėje buvo apklaustas bemaž dešimt kartų. „Įvairiausiais būdais tardė ne tik mane, bet ir žmoną, draugus, net šeimos vasarnamį Druskininkuose prižiūrėjusią moterį ir automobilį remontavusį mechaniką, – pasakojo kriminalinėmis temomis rašantis A. Lekavičius. – Namų prižiūrėtojai STT agentai rodė kažkokias nuotraukas, kuriose užfiksuoti tam tikri asmenys. Kai pasiteiravo, ar pažįsta Giržadą, moteris jiems atsakė: „Taip, žinau tą plikį. Per televiziją vesdavo „Euroviziją“ (galvoje turėtas vyriausiasis Lietuvos televizijos ir per ją transliuojamo „Eurovizijos“ dainų konkurso prodiuseris Audrius Giržadas – red. past.).“
Žurnalistikos veteraną A. Lekavičių stebina toks pareigūnų darbo „brokas“. „Pasirodžius straipsniui į mane kreipėsi vienas draugas, jis prašė nurodyti šaltinio tapatybę. Tąkart nusprendžiau pašmaikštauti ir pareiškiau, kad tai Darius Raulušaitis (Generalinio prokuroro pavaduotojas – red. past.), – pasakojo žurnalistas. – Liūdniausia, kad pareigūnai tokios informacijos nesivargino patikrinti, todėl vėliau Seimo Antikorupcijos komisijos pakviestas pasiaiškinti aukštas prokuroras buvo įtariamas nutekinęs informaciją, nors to nedarė.“ Klausymosi įrenginiai pirtelėje
Ne mažiau A. Lekavičių šokiravo žinia, kad buvusiame jo name Druskininkų kurorte VSD agentai buvo sumontavę klausymosi įrangą: „Juos buvo pasiekusi anoniminė informacija, kad draugaujame su V. Giržadu ir jo šeima. Esą savaitgaliais kartu sėdime pirtelėje ir aptarinėjame svarbiausius valstybės klausimus.“ Pašnekovas tvirtino, kad siekdami išsiaiškinti, kas yra tikrasis informaciją nutekinęs šaltinis, STT pareigūnai ne kartą į apklausas yra kvietę ir jo kolegas.
„Teko girdėti, kad buvo iškviesti pasiaiškinti mano kontoros darbuotojai – nuo aukščiausių iki žemiausių“, – kalbėjo skandalingos publikacijos apie „Snoro“ žlugimą autorius.
„Balsas.lt savaitė“ primena, kad pernai rudenį į tokias STT apklausas buvo pakviesti liudyti ir keli grupės „Balsas.lt“ atstovai.
Nesąžiningi tyrimo metodai
Yra žinių, kad įtarimų šešėlis, jog galėjo nutekinti informaciją žurnalistams, krito ir ant kai kurių šalies visuomenės veikėjų, verslininkų. Kai kurių iš jų namuose apsilankė STT agentai. Per vieną tokių vizitų Kaune teisėsaugininkai išsinešė namų šeimininko nešiojamąjį kompiuterį, kitas laikmenas, kuriose dažniausiai laikoma informacija.
Nesėkmingas paieškas tęsiantys pareigūnai nesivargino apžiūrėti paties A. Lekavičiaus kompiuterio turinio. Jo darbo vietoje net nedrįso pasirodyti. Nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios nemažai istorijų apie nešvarius teisėsaugos darbuotojų veikimo metodus girdėjusiam žurnalistui tam tikrų minčių kelia vieną praėjusių metų rudens šeštadienio rytą redakcijos, kurioje jis dirba, patalpose kilęs netikėtas aliarmas dėl neva rasto sprogmens. Į įvykio vietą suvažiavo gausios teisėsaugos pajėgos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pranešimas buvo melagingas.
„Kai kurie žmonės sako, kad tokią praktiką visame pasaulyje naudoja specialiosios tarnybos: sukeliamas dirbtinis chaosas, o per jį tam tikri agentai prisėda prie juos dominančių asmenų kompiuterių ir pasisavina duomenis“, – „Balsas.lt savaitei“ pasakojo keletą dešimtmečių su įvairiausių tarnybų pareigūnais bendraujantis A. Lekavičius.
Nepagrįstai atakuojamas žurnalistas A. Lekavičius neketina nuleisti rankų ir su teisininkais jau paruošė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui. „Noriu informuoti pasaulį, kas dedasi mūsų šalyje, – teigė jis. – Paprastai Europoje žurnalistų reikalaujama šaltinius atskleisti tada, kai pateikta informacija gali kelti grėsmę konkretaus žmogaus gyvybei. Svetur niekas netampo žurnalistų už tai, kad šie skelbia informaciją apie žlungančią verslo kompaniją ir informuoja visuomenę.“
Nusivylė teisėsauga
Po pernykščio skandalo buvęs FNTT vadovas V. Gailius sulaukė visuomenės palaikymo, todėl buvo išrinktas į Seimą.
Parlamentaras „Balsas.lt savaitei“ pareiškė, jog kol kas anksti minėti konkrečių asmenų pavardes ar nurodyti jų veiksmus, kuriais ir buvo dirbtinai įpūstas FNTT skandalas. Šis įvykis sukėlė didžiulę priešpriešą tarp buvusių valdančiųjų ir vos nesužlugdė tuometinės koalicijos.
„Praėjus metams tvirtai žinau, kad buvo padaryta nusikalstama slapta operacija. Jei būtų dirbęs V. Giržadas ar kiti pareigūnai, kas nutekino informaciją, būtų buvę ištirta per kelias dienas ar net valandas. Tai buvo ne pirma prieš mus abu nukreipta operacija. Vėliau paaiškėjo, kad tokių bandymų būta ir anksčiau“, – kalbėjo buvęs ilgametis kriminalinės policijos operatyvininkas V. Gailius.
Jis teigė žinąs, kas išties galėjo nutekinti informaciją apie artėjančią „Snoro“ griūtį. „V. Giržado atveju baudžiamasis persekiojimas pradėtas siekiant jį nutildyti. Buvome atleisti, kad to neištirtume, – įsitikinęs V. Gailius. – Man labai gaila, kad tokie dalykai vyksta mūsų valstybėje. Tokias nusikalstamas operacijas atlieka banditų gaujos, sudarytos iš korumpuotų buvusių įvairių specialiųjų tarnybų darbuotojų ir korumpuotų politikų. Visa tai daroma, kad toliau klestėtų korupcija.“
„Balsas.lt savaitės“ paklaustas, ar neskaudu, kad ilgametę karjerą teisėsaugos srityje sugriovė nebaudžiamumo išvengiantys pogrindiniai valstybės valdytojai, V. Gailius atsakė: „Man būtų gėda dirbti tokioje teisėsaugoje, kokia ji tapo šiandien. Nė trupučio nesigailiu, kad nestoviu šalia tų juokingų, paklusnių teisėsaugininkų. Būdamas Seime darau viską, kad jie neslėptų savo nekompetencijos. Mane stebina, kad dabar nuolat neištiriami nusikaltimai.“
TIK FAKTAI
Rengdamas šią publikaciją „Balsas.lt savaitės“ žurnalistas Generalinės prokuratūros atstovams pateikė tokius klausimus: Kokia dabar yra „Snoro“ banko informatoriaus tyrimo padėtis? Kada ši medžiaga pasieks teismą? Ar prokurorai jau nustatė įtariamąjį, kuris nutekino informaciją žurnalistams? Kaip vertinate faktą, kad atliekant šį tyrimą pirmąsyk nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo kviečiami liudyti net kelių garsiausių žiniasklaidos grupių žurnalistai, redaktoriai?
„Šiuo metu ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Sprendimas užbaigti tyrimą bus priimtas tik išsamiai ištyrus visas įvykio aplinkybes, – atsakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis. – Įtarimai pareikšti vienam asmeniui.
Keli žiniasklaidos priemonių atstovai buvo apklausti kaip liudytojai, nes informacija apie numatomą ikiteisminį tyrimą, susijusį su banku „Snoras“, buvo paskelbta viename iš Lietuvos dienraštyje. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia žurnalistus, redaktorius kviesti liudyti ikiteisminiame tyrime ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje (išskyrus išimtį, numatytą Baudžiamojo proceso kodekso 80 str. 5 p. Šiuo atveju dėl būtinybės atskleisti informacijos šaltinio paslaptį ikiteisminio tyrimo metu, remdamasis prokuroro prašymu, sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, o perdavus bylą į teismą – bylą nagrinėjantis teismas)“. Skandalo epicentre atsidūręs V. Giržadas tebemina teismų slenksčius.
Ką jis šiuo metu veikia, nežinoma. Bendrauti su žiniasklaida buvęs FNTT vadovo pavaduotojas kategoriškai atsisako.
Žiniasklaidoje skelbta, kad asmeniui, kuris nutekino informaciją apie gresiantį „Snoro“ bankrotą, galėjo būti sumokėtas 1 mln. eurų.
