Birželio 5-6 dienomis Seime vyks politinio, mokslinio, memorialinio pobūdžio tarptautinė konferencija "Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus", skirta aptarti Europos valstybių išsivadavimo iš totalitarinės priespaudos kelią, paminėti Lietuvos Sąjūdžio bei Estijos, Latvijos liaudies frontų 20-mečiui ir Prahos pavasario 40-mečiui.
"XX amžiaus pabaigos Vidurio ir Rytų Europos istoriniai įvykiai, paženklinti Solidarumo Lenkijoje bei išsivaduojamųjų judėjimų Baltijos šalyse sukūrimu ir pasibaigę komunistinių režimų Vidurio ir Rytų Europoje bei Sovietų Sąjungos žlugimu – tai ne eilinis istorinis laikotarpis. Tai buvo reikšmingiausi pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, nulėmę ne tik "Blogio imperijos" žlugimą bei Šaltojo karo pabaigą, bet ir naują Europos sandarą. To meto įvykiai, nors vyko atskirai kiekvienos šalies politiniame kontekste, buvo glaudžiai tarpusavyje susiję. Nuslopinus ginkluoto pasipriešinimo judėjimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vakarų Ukrainoje ir Vakarų Baltarusijoje (1944–1953 m.), tai buvo nauja pasipriešinimo banga siekiant pakeisti totalitarinę komunistinę sistemą. Ji prasidėjo 1953 m. Rytų Vokietijoje ir 1956 m. Vengrijoje, buvo pratęsta Prahos pavasario ir Lenkijos Solidarumo", - sakoma organizatorių išplatintame pranešime.
Lietuvoje rengiamos konferencijos tematika apima 1944–1953 m. ginkluoto pasipriešinimo judėjimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vakarų Ukrainoje ir Vakarų Baltarusijoje, 1953 m. Rytų Vokietijos darbininkų sukilimą, 1956 m. Vengrijos revoliuciją, 1956 m. įvykius Lenkijoje, 1968 m. Čekijoje – Prahos pavasarį, 1980 m. Lenkijos Solidarumo veiklą, 1989 m. Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimą SSRS, Berlyno sienos griuvimą ir Vokietijos suvienijimą, 1988–1991 m. Baltijos valstybių išsivadavimą ir Sovietų Sąjungos žlugimą.
Konferencijos aktualumas tarptautiniu požiūriu išreikštas 2006 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 1956 m. Vengrijos revoliucijos 50-ųjų metinių ir jos istorinės svarbos Europai. Europos Parlamentas ragina parengti Europos Sąjungos valstybių narių tyrimų ir dokumentacijos centrų, tyrinėjančių totalitarinių režimų nusikaltimus, bendradarbiavimo stiprinimo programą.
Konferencijos dalyviai tikisi istoriškai apžvelgti 1944–1991 metų įvykius Vidurio ir Rytų Europoje ir pasaulio valstybių reakciją į juos; atskleisti išsivadavimo iš sovietinės priespaudos proceso regiono šalyse tęstinumą ir sąsajas tarp atskirų šalių; pabrėžti išsivaduojamojo judėjimo kovos už tautų laisvę, piliečių teises ir demokratiją reikšmę silpninant komunistinio bloko galią.
Taip pat bus mėginama parodyti sovietinės priespaudos žlugimo 1988–1991 metais ir Berlyno sienos griuvimo priežastis bei įtaką tolesnei Europos raidai, panagrinėti Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos šalių patirties panašumus ir skirtumus, įvertinti kovos su totalitarine priespauda Vidurio ir Rytų Europoje pamokas (tiek Vidurio, tiek Vakarų Europai), aptarti dabartines regiono problemas ir grėsmes nagrinėjamos istorinės patirties kontekste.
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus globojama konferencija vyks Lietuvos Respublikos Seime. Konferencija rengiama Vilniuje, nes, anot organizatorių, istoriškai susiklostė, kad Europos tautų kova su sovietine priespauda, po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusi ginkluotu partizanų pasipriešinimu ir pratęsta Vengrijos revoliucijos, 1991 m. baigėsi Lietuvos paspartintu visos Sovietų Sąjungos žlugimu.
Konferencijos rengėjai: Seimas, Prezidento institucija, Užsienio reikalų ministerija, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Renginyje dalyvaus žymūs minimų istorinių įvykių dalyviai, parlamentų nariai, istorikai, politologai, žurnalistai, kurie specializuojasi Vidurio ir Rytų Europos tema. Laukiama dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Vokietijos, Rusijos, Skandinavijos šalių, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos ir kitų šalių.
Konferencijos garbės svečiai: buvęs Estijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Estijos Prezidentas Arnold Rüütel, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jon Baldvin Hannibalsson, buvęs Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemann-Jensen, buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas prof. dr. Stanislavas Šuškevičius.
