„Bendruomeninis daržas turi dvi funkcijas: pirmiausia – burti bendruomenę. Tai yra vieta, kur bendruomenė renkasi, kur mato bendrą tikslą, kažką veikia kartu. Antras – daržovių auginimo vieta. Tai ir edukacinė vieta mažiesiems: pamatyti, kaip tos daržovės auga, iš kur atsiranda pomidorai, agurkai ir panašūs dalykai. Galiausiai pati bendruomenė mėgaujasi vaisiais: jie ateina, skina vaisius, prižiūri daržą, kartu veikia“, - „Žinių radijo“ laidoje „Atsakingi už gamtą“ sakė susivienijimo Žali.lt koordinatorius Martynas Norbutas.
Bendruomeniniui daržui suorganizuoti pirmiausia, anot M. Norbuto, reikia bent trijų aktyvių žmonių. Vėliau seka paruošiamieji darbai: sukalamas karkasas, įpilama žemė ir bendruomenė kviečiama pasodinti savo daržą. „Bendruomenė kviečiama ateiti su savo sodinukais – tais daigais, kuriuos užsiaugina ant savo palangių. Tada visa bendruomenė sodina daržą.“
Susivienijimo Žali.lt atstovai, pasak M. Norbuto, yra bendruomenės patarėjai, kurie parodo, kaip minimizuoti pastangas ir gauti vaisius paprasčiau, kad tai netaptų našta. „Ekologinės žemdirbystės metodais rodome, kaip galima užsiauginti netrešiant, neravint ir mažiau prižiūrint daržą.“
