„Kiekvienas iš mūsų yra sociali būtybė, kuriai bendravimas su kitais yra vienas iš esminių poreikių. Socialiniame gyvenime nedalyvaujantis žmogus tampa kur kas labiau nerimastingas, prislėgtas, jam vis sunkiau prisitaikyti tiek naujoje, tiek įprastinėje aplinkoje“, – teigia psichologė.
Apsauga nuo ligų
Nepaisant to, jog aktyvus socialinis gyvenimas mums yra naudingas, kad suteikia galimybę tarpusavyje keistis informacija, megzti naujas pažintis, net labiau pažinti save ir savo būdo savybes bei asmeninius elgesio modelius, taip pat bendravimas padeda išlikti sveikesniems ir apsisaugoti nuo tam tikrų ligų.
„Socialinis gyvenimas bei nuolatinis bendravimas stiprina mūsų imuninę sistemą, padeda išvengti depresijos, nerimo, lengviau pakelti stresines situacijas ir net apsisaugoti nuo širdies ligų. Kalbant apie psichinę sveikatą, manau, svarbiausia, jog bendravimas padeda žmogui patenkinti priklausymo poreikį, nes mums nuo jaunų dienų yra itin svarbu priklausyti bendruomenėms ar draugų grupėms“, – sako Indrė Kazlauskaitė.
Siekiant sumažinti kasdien patiriamą stresą ir išvengti depresijos gniaužtų, bendravimas tiek su savo šeimos nariais, artimaisiais, draugais, tiek priklausymas įvairiausioms bendruomenėms gali nuo to apsaugoti. Mokslininkų įrodyta, jog kuo gausesniam skaičiui socialinių grupių ar bendruomenių žmogus priklauso, tuo mažesnė rizika sunegaluoti dėl patiriamos įtampos, streso, o tuo labiau susirgti depresija. Be to, būtent tai padeda ne tik apsisaugoti nuo šių negalavimų, tačiau tai vienas iš veiksmingiausių depresijos ar nerimo gydymosi būdų.
Kaip pradėti socialiai aktyvų gyvenimą?
Ne kiekvienas gali pasigirti aktyviu socialiniu gyvenimu ir plačiu pažinčių ratu, tačiau siekiant to tikslingai, situaciją išties galima pagerinti.
„Iš karto pradėti gyventi aktyvų socialinį gyvenimą, jei to anksčiau jūsų kasdienybėje nebuvo, yra gana sunku. Įsitraukti į tai, be abejo, padėtų lankymasis žmonių susibūrimo vietose, kaip parkai, muziejai, parodos, sporto klubai, koncertai ar kita jums artima aplinka.
Vis dėlto, gali būti taip, kad pradžioje lankymasis tokiose vietose rezultatų neatneš, todėl ypatingai svarbu rasti savyje noro bendrauti su naujais žmonėmis ar senais pažįstamais bei nuoširdžiai atsakyti į klausimus, kodėl jums to reikia. Taip pat bendravimui reikia įgūdžių, drąsos, kas, žinoma, neatsiranda per vieną dieną, todėl norint greičiau grįžti į socialinį gyvenimą, išties gali pagelbėti ir psichologinės konsultacijos su specialistu“, – kalba psichologė.
