Madridas išdavė Europos arešto orderį suimti buvusį Katalonijos vadovą ir keturis buvusius jo vyriausybės ministrus po to, kai jie praėjusį mėnesį pabėgo į Briuselį ir ignoravo šaukimus atvykti į teismą. Politikai tvirtina, kad jiems nebus garantuotas sąžiningas teismo procesas.
Teisėjas Briuselyje per posėdį už uždarų durų išklausys prokurorų ir katalonų separatistų advokatų argumentus dėl ekstradicijos prašymo. Manoma, jog tai tebus pirmasis etapas ilgoje teisinėje kovoje, nes abi pusės pralaimėjimo atveju veikiausiai skųs teismo sprendimą.
Tai reiškia, kad C. Puigdemont'as su savo bendražygiais tikriausiai tebebus Briuselyje, kai gruodžio 21 dieną Katalonijoje vyks rinkimai. Jie organizuojami Madrido nurodymu, siekiant „atkurti normalią padėtį“ turtingame šiaurės rytiniame regione.
„Prašysime Belgijos teisėją gerbti pagrindines Europos Sąjungos teises“, – naujienų agentūrai AFP sakė dviem buvusiems katalonų ministrams atstovaujanti advokatė Michele Hirsch (Mišel Hirš).
„Referendumo organizavimas nėra baudžiamosios teisės klausimas. Akivaizdu, kad nusitaikyta į politinius įsitikinimus ir virtinės taikių bei demokratiškų renginių, susijusių su tais įsitikinimais, pravedimą“, – aiškino ji.
„Demokratija triumfuos“
Penktadienį įvyksiantis teismo posėdis yra naujausias veiksmas Ispaniją užklupusioje politinėje krizėje, kuri yra rimčiausia per daugelį dešimtmečių.
Šią krizę išprovokavo spalio 1 dieną Katalonijoje įvykęs referendumas dėl nepriklausomybės, surengtas nepaisant Madrido ir Ispanijos teismų draudimo jį organizuoti. Katalonijos parlamentas pasinaudojo šio referendumo rezultatais kaip mandatu paskelbti regiono nepriklausomybę.
Reaguodamas į tai Madridas paleido regiono parlamentą ir atleido vyriausybę. Aštuoni buvęs jos ministrai šiuo metu yra už grotų Ispanijoje, kaltinami antivyriausybine agitacija, maištu ir netinkamu viešųjų lėšų panaudojimu.
Į Briuselį pabėgę penki buvę katalonų vyriausybės nariai lapkričio 5 dieną atėjo į Belgijos policijos nuovadą, Madridui išdavus Europos arešto orderį juos suimti. Po kelias valandas trukusios apklausos jie buvo paleisti, pasižadėję neišvykti iš Briuselio.
Pagal Belgijos įstatymus sprendimas dėl Europos arešto orderio, kuris Europos Sąjungoje buvo įvestas siekiant paspartinti anksčiau ilgai trukdavusį ekstradicijos procesą, turi būti priimtas per 60 dienų.
Bylą nagrinėja olandiškai kalbantis teisėjas. Kalbiniu požiūriu pasidalijusioje Belgijoje kaltinamieji turi galimybę pasirinkti, kokia kalba kalbantis teisėjas nagrinės jų bylą. Katalonus palaiko olandiškai kalbantys Belgijos flamandų separatistai.
Teisėjas savo pirminį sprendimą turėtų paskelbti per dešimt dienų.
Tačiau šalies teisingumo ministras praėjusį savaitgalį įspėjo, kad apeliacijos atveju visas procesas gali trukti iki trijų mėnesių.
54 metų C. Puidgemont'as, vis dar įvardijantis save kaip Katalonijos vadovą, nuo atvykimo į Belgiją aktyviai bendrauja su žiniasklaida. Tačiau jo pastangos suteikti šiai krizei tarptautinį pobūdį buvo bevaisės, ES lyderiams tvirtai stojus Ispanijos premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) pusėn.
Ketvirtadienį duodamas interviu buvusiam škotų nacionalistų lyderiui Alexui Salmondui (Aleksui Salmondui), kurio pokalbių laidą rodo Kremliaus finansuojama televizija RT, dar žinoma kaip „Russia Today“, C. Puidgemont'as demonstravo ryžtą ir sakė: „Galiausiai mes laimėsime, demokratija triumfuos“.
