Maratonas – įveiktas. Galimybių ribos bėgimo trasoje – išbandytos. Vis daugiau bėgikų mėgėjų ir profesionalų ieško būdų ne tik kaip paįvairinti treniruotes, bet ir sudėtingesnių iššūkių. Vilniaus triatlono asociaciją įkūręs Aleksandras Kočetkovas pastebi, kad sporto šaka, kuri iki šiol sulaukdavo tik profesionalių sportininkų dėmesio, vis labiau įsitvirtina ir mėgėjų sporto pasaulyje, teigiama pranešime spaudai.
„Taip yra todėl, kad žmonės nestovi vietoje, jie sau kelia vis naujus tikslus. Iš pradžių bėgikai įveikia 10 kilometrų, paskui pusmaratonį, galiausiai dalyvauja maratone. Po to natūraliai kyla klausimas: o kas toliau? Daugelis aktyviai gyvenančių žmonių moka važiuoti dviračiu. Reikia tik išmokti plaukti, o tada jau galima startuoti triatlone“, – samprotauja Vilniaus triatlono asociacijos vadovas.
Lietuvoje bėgikų skaičius per pastaruosius metus išaugo daugiau nei dvigubai. Populiarus ir dviračių sportas, o olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės triumfas pripildė baseinus norinčių tobulinti plaukimo įgūdžius. Visi šie faktoriai prisideda ir prie triatlono populiarumo augimo. Vis daugiau atsiranda universalių sportininkų, kurie gali be vargo įveikti tris skirtingas rungtis.
Sporto medikas ruošiasi triatlono varžyboms
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Andrius Ramonas, įveikęs daugybę maratonų bei ultramaratonų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šiuo metu prakaitą lieja ne tik bėgiodamas, bet ir plaukdamas baseine bei mindamas dviratį. Susipažinęs su A.Kočetkovu jis užsidegė noru išbandyti save pusės „Ironman“ ištvermės varžybų distancijoje.
Gegužės pabaigoje Austrijoje vyksiančiose varžybose A.Ramonas turės nuplaukti 1,9 km, nuvažiuoti dviračiu 90 km ir nubėgti 21 km.
„Manau, kad triatlonas yra sveikiausių pasaulyje žmonių sportas. Šios sporto šakos atstovams labai svarbu ne tik ugdyti ištvermę, greitį, bet ir tobulinti skirtingų sporto šakų techniką. Triatlone reikia ir loginio mąstymo, planavimo, strategijos, mokėti teisingai paskirstyti jėgas. Galiu drąsiai pasakyti, kad tai ne tik ištvermingų, bet ir labai azartiškų žmonių sportas“, – įsitikinęs A.Ramonas.
Sunkiausiai jam sekasi plaukti, tačiau užsispyręs sportininkas sako, kad kol kas jo tikslas nėra nugalėtojų pakyla. A.Ramono svarbiausias tikslas – garbingai kirsti finišo liniją. Tiesa, sporto medikas neabejoja, kad jau dabar tai padarytų be didesnio vargo.
Triatlonas – ir profesionalui, ir supermamai
Dar prieš porą metų vilnietė Miglė Mačionytė buvo namų šeimininkė, dviejų vaikų mama. Supratusi, kad jai trūksta aktyvumo moteris pradėjo bėgioti. Iš pradžių įveikdavusi po kelis kilometrus jau po metų ji įveikė savo pirmąjį maratoną. Dabar beveik visi moters savaitgaliai suplanuoti. M.Mačionytė juokiasi, kad jos vaikams medaliai yra kaip saldainiai. Jeigu iš varžybų grįžta be jų, mažyliai labai nusimena.
Artimiausias sportininkės mėgėjos startas – vasario 22 dieną Vilniuje vyksiantis žiemos triatlonas „Snow Challenge“. Moteris bėgs 5 km, važiuos dviračiu 10 km ir vėl bėgs 5 km (trečioji rungtis turėjo būti slidinėjimas, tačiau dėl sniego trūkumo, bus pakeista bėgimu). Miglė kol kas yra vienintelė moteris, užsiregistravusi dalyvauti šiose ištvermės varžybose.
„Aš esu mėgėja, tikrai nesiekiu didelių sporto aukštumų. Sportas man yra poilsis, pramoga, laisvalaikio praleidimo būdas. Man pergalė jau yra vien tai, kad aš įveikiu distanciją. Kai draugų klausiu, kodėl jie nedalyvauja, sako, kad bijo, nenori būti paskutiniai, o man tai visai nesvarbu. Man svarbiausia įrodyti sau, kad aš galiu pasiekti finišą “, – sako M.Mačionytė.
Moteris pasakoja, kad triatloną ji nutarė išbandyti todėl, kad buvo labai smalsu. Bėgti jai patiko, važiuoti dviračiu sekėsi, liko tik susidoroti su plaukimo rungtimi. Ji prisimena pirmąsias varžybas, kai plaukė su naro akvalangu, nes nemokėjo po vandeniu kvėpuoti pro nosį. Dabar ji vandenyje kasdien jaučiasi vis geriau ir plaukimo rezultatai žymiai pagerėjo.
M.Mačionytės šio sezono tikslas yra dalyvauti visose 7 varžybose, kurias organizuos Vilniaus triatlono asociacija. „Snow Challenge“ triatlonas, Lietuvos akvatlono čempionatas, B.Abramaičio triatlono taurė, „Green Challenge“ triatlonas, Atviras Lietuvos triatlono čempionatas, Atviras Lietuvos duatlono čempionatas ir Vilniaus akvatlonas – M.Mačionytės laukia nelengvas sezonas, tačiau sportininkė mėgėja įsitikinusi, kad jai užteks ir jėgų, ir laiko startuoti šiose ištvermės varžybose.
Tikslas – auginti ateities olimpiečius
A.Kočetkovas pasakoja, kad jo draugai, profesionalūs triatlonininkai kartais jį patraukia per dantį klausdami, kodėl jis organizuoja varžybas ir stengiasi Lietuvoje populiarinti triatloną. Sportininko atsakymas yra labai paprastas – jis yra šios sporto šakos fanatikas.
„Kai tuo gyveni, degi, norisi, kad ir daugiau žmonių pajustų tą azartą, adrenaliną ir pasididžiavimo savimi jausmą, kai kerti finišo liniją. Tikiu, kad Lietuvoje yra pakankamai stiprių sportininkų, kurie galėtų varžytis su pasaulio elitu. Mano tikslas, kad Tokijo olimpiadoje, kuri vyks 2020 metais startuotų ir keli lietuviai“, – sako A.Kočetkovas.
Vyras šiuo metu pats intensyviai ruošiasi triatlono varžyboms. Jam priklauso geriausias 2013 sezono „Ironman“ rungties rezultatas – 9 val. ir 47 minutės. Sportininkas neabejoja, kad po poros metų konkurencija žymiai išaugs, nes jau dabar į jį kreipiasi nemažai bėgikų mėgėjų ir profesionalų, kurie domisi treniruočių planais, metodais ir varžybų tvarkaraščiais.
„Kodėl svarbu bet kurią sporto šaką populiarinti mėgėjų tarpe? Nes iš jų užauga profesionalai. Vaikas, matydamas sportuojantį tėtį, galbūt pradės su juo vaikščioti į treniruotes. Kuo sporto šaka populiaresnė, tuo didesnė tikimybė atrasti naujų talentų. O aš tikiu, kad Lietuvoje jų tikrai yra“, – įsitikinęs A.Kočetkovas.
Startuoti Vilniaus triatlono asociacijos organizuojamose varžybose gali kiekvienas norintis. Svarbu, pasirinkti distanciją, atitinkančią fizinį pasirengimą ir galimybes. Kiekvienose varžybose distancijos yra pritaikytos ir profesionalams, ir mėgėjams. Nors kiekvieno varžybų dalyvio tikslai skirtingi, juos vienija pagrindinė ambicija – įrodyti sau, kad „Aš galiu“.
