„Informacinių technologijų specialistų ir finansų sektoriaus profesionalų atlyginimai senokai kėlė pavydą mažiau uždirbantiems kitų Lietuvos ūkio šakų atstovams, – sako informaciją apie įmones renkančios ir analizuojančios UAB „Creditrefom Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – o paskutiniu metu į rinką plūstelėję užsienio investuotojai, stengdamiesi pritraukti profesionalus, reikalingus steigiamiems paslaugų centrams, fintech startuoliams ar kitokioms įmonėms, IT specialistų algas sukėlė dar labiau. Ir vis tiek, anot „Infobalt“ atstovų, rinkos žaidėjams nepavyksta surasti bent 23 proc. reikalingų programavimo profesionalų.“
Dviejų šimtų jau nėra
Kaip teigia nemažai ekspertų, būtent augančios algos galėjo tapti viena iš priežasčių, kodėl „Barclays“ planai Lietuvoje staiga ėmė ir pasikeitė. O juk dar kovo 27 d. „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomasis direktorius Marianas Andrade Gonzalezas „Eltai“ tvirtino, kad „šiuo metu nėra sprendimų mažinti darbuotojų skaičių“. Tiesa, jei kas pažvelgtų į „Barclays“ personalo kitimo kreivę, pastebėtų, kad daugiausiai žmonių (1348) įmonėje dirbo 2015 m. kovą, o vėliau prasidėjo lėtas personalo tirpsmo laikotarpis ir dabar kompanijoje jau triūsia dviem šimtais darbuotojų mažiau.
Be to, „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje nebuvo ta programavimo sektoriuje (62 kodas NACE veiklų klasifikatoriuje) veikianti stambesnė kompanija, kuri Lietuvoje IT profesionalams mokėjo didžiausius atlyginimus. Štai pagal vidutinių bruto atlyginimų, mokėtų per 2018 m. tris mėnesius, medianą „Barclays“ teužėmė 29 vietą (2287,4 Eur).
Dosniausia savo darbuotojams buvo „Uber Lithuania Software and Development“ (1 vieta, 4857,34 Eur), „Fair Isaac Lithuania“ (2 vieta, 4021,78 Eur) ir „Ubiquiti Networks Europe“ (3 vieta, 3894,53 Eur). Iš garsesnių kompanijų daugiau nei „Barclays“ taip pat mokėjo užsienio kapitalo įmonės: „IBM Lietuva“ (8 vieta, 3070,76 Eur), Wix.com (9 vieta, 3039,49 Eur), „NFQ Technologies“ (16 vieta, 2582,48 Eur), mažiau – „Callcredit Operations“ (85 vieta, 1588,31 Eur), „CSC Baltic“ (47 vieta, 2014,38 Eur), palyginimus pateikia „Creditreform Lietuva“.
Gerai moka ir nedidelės
„Įdomu, kad neradome jokio ryšio tarp didelių atlyginimų ir kompanijos apyvartos, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius, – štai rekordines algas mokėjusi „Uber Lithuania Software and Development“ 2016 m. deklaravo tik kiek mažesnę nei 3 mln. eurų apyvartą, o trečią vietą pagal dosnumą darbuotojams užėmusi „Ubiquiti Networks Europe“ tais pat metais turėjo 2,4 mln. eurų pajamų. Užtat 21 mln. eurų apyvartą pasiekusi „CSC Baltic“ pagal vidutinį atlyginimą tebuvo 47 vietoje, o 20 mln. pajamų deklaravusi „Adform Lietuva“ savo darbuotojui mokėjo vidutiniškai 2208 eurų.“
Deja, palyginti „Barclays“ paslaugų centro Lietuvoje apyvartos „Creditreform Lietuva“ nepavyko, nes įmonė yra užsienio kompanijos filialas ir skelbia tik konsoliduotus duomenis.
Augimas neįspūdingas
Atlyginimų augimo tempai „Barclays“ operacijų centre, kaip rodo Sodros duomenys, taip pat nebuvo patys didžiausi. Štai, jei lyginsime šių ir pernai metų pirmąjį ketvirtį, kompanijoje alga ūgtelėjo 9 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai visos šimtą ir daugiau darbuotojų turinčios programavimo kompiuteriais sektoriuje veikiančios įmonės algas didino 8 proc., bet buvo ir tokių, kuriose vidutinė alga augo ir 15, ir 25 proc. Įdomu, kad mažesnės IT bendrovės atlyginimus augino kiek daugiau, matyt, todėl, kad taptų bent šiek tiek patrauklesnės darbo jėgos rinkoje.
Iš viso kompiuterių programavimo, konsultacine ir susijusia veikla užsiimančių ir balandį bent vieną darbuotoją turėjusių įmonių Lietuvoje registruota per 1,7 tūkst. Tiesa, samdančių 20 darbuotojų ir daugiau „Creditreform Lietuva“ priskaičiavo trylika kartų mažiau.
Svarbu pažymėti ir tai, kad į skaičiavimus „Creditreform Lietuva“ neįtraukė SEB, Swedbank bei Danske bank IT paslaugų centrų, nes tai ne savarankiškos įmonės, o padaliniai banke, tad galimybių atskirti IT darbuotojų algų nuo kitų banko darbuotojų gaunamo atlygio nėra. Nevertinti ir dauguma dabar Lietuvoje įsikūrusių globalių paslaugų centrų, nes IT sektoriuje – kaip teigia Všį „Invest Lithuania“ – darbuojasi tik 33 proc. iš jų.
Darbuotojų toliau gausėja
Nuo 2015 m. kovo mėn. piko dirbančiųjų „Barclays“ operacijų centre po truputį mažėja. Tačiau, jei imsime visas daugiau šimto darbuotojų turinčias programavimo kompiuteriais firmas, toliau fiksuojamas augimas. Lyginant su pernai metų pradžia darbuotojų jose padaugėjo 7 proc. Matyt, procentas galėtų būti ir didesnis, bet koją kiša specialistų stygius.
Iš viso šio sektoriaus milžinėse gegužės pradžioje darbavosi per 6,2 tūkst. dirbančiųjų. Nuo 2017 m. pradžios labiausiai savo personalą pagausino UAB „360 IT“ (nuo 67 iki 226), „Revel Systems“ (nuo 94 iki 147) ir „Devbridge LT“ (nuo 174 iki 269). Dar daugiau augo mažesnės programavimo įmonės, dabar turinčios nuo 20 iki 99 darbuotojų. Čia dirbančiųjų pagausėjo 13 proc. – iki daugiau nei 4,7 tūkst.
Kai nieko neturi...
„Šiuolaikinės technologijos patogios tuo, kad dirbti galima iš bet kurios pasaulio vietos, – sako S.Žilinskas, – tačiau tuo jos nepalankios valstybėms, siekiančioms pritraukti užsienio investicijų. Jei pas tave ateina gamybininkas, jis turi pastatyti gamyklą, sukurti reikiamą infrastruktūrą. Viso to greitai nepasiimsi ir neperkelsi, jei investavimo šalyje sąlygos verslui pablogėjo, arba darbuotojai pabrango. Jei pas tave ateina šiuolaikinių technologijų verslas, jo niekas nepririša prie vietos. Biuras, telefonai, ryšio linijos, baldai, netgi biuro technika – paprastai viskas yra nuomojama. Tad pakitus verslo aplinkai ar įmonės strategijai persikelti kitur visai nesudėtinga.
Juolab, pavyzdžiui, netoliese esančioje vakarų investicijų išsiilgusioje Ukrainoje kasmet paruošiama 90 tūkst. IT specialistų ir daugiau nei 36 tūkst. asmenų baigia techninės pakraipos studijas. O anot portalo teleport.org, Ukrainos sostinė Kijevas pagal IT specialistų algas užima tik 247 vietą iš 265 reitinguojamų pasaulio miestų (Vilnius – 208 vietoje). Medianinė programinės įrangos inžinieriaus alga ten siekia 10 651 JAV dol. per metus, kai Vilniuje tokiam specialistui išlaikyti prireiks 26 175 JAV dol.“
