Socialiniuose tinkluose prie grybautojų grupių prisijungę gamtos mylėtojai Sandrą jau atpažįsta – ji visuomet nustebina savo surastais laimikiais.
Grįžo pilna pintine baravykų
Šįkart į Šilalės rajono miškus patraukusi moteris pasidalijo savo laimikio nuotrauka – prigrybavo visą pintinę baravykų. O juos, kaip sako, rado visai netikėtose vietose.
„Prasidėjo mano stichija. Nuostabus pusdienis po miškus, baravykai ten, kur nesitiki: brūzgynai-dilgėlynai“, – dalijosi ji.
Grybautojai pavyko rasti ne tik daugybę baravykų, bet ir vieną kitą voveraitę. Vis tik, ir Sandra, ir kiti grybavimo entuziastai pastebi, kad jei ir pavyksta rasti baravykų, daugelis jų būna sukirmiję. Štai Sandra sako, kad maždaug pusė rastų grybų buvo „su gyventojais“.
O ir baravykai dygsta dar ne visur – daug daugiau grybautojų džiaugiasi voveraitėmis. Įspūdingais voveraičių laimikiais anksčiau naujienų portalui tv3.lt džiaugėsi ir kiti grybautojai.
Pajūryje gyvenantis grybautojas Stasys Gaudinskas iš miško, esančio Klaipėdos rajone grįžo su pilna pintine voveraičių, o grybų ilgai ieškoti nereikėjo – visus surinko vos per valandą.
Taip pat pajūryje gyvenanti Eglė tikina atskleidžia, kad su vyru grybauja labai dažnai. Vieną dieną nuvykusi į mišką vos per 20 minučių rado 4 litrus voveraičių.
Voveraites tempia kibirais
Nijolė Visockytė pripažįsta, jog yra tikra grybavimo entuziastė, absoliučiai priklausoma nuo miško ir grybų:
„Jei nepasibastau miškuose – man būna labai liūdna. Grybauju visada, kai būnu Vilniuje prie Miškonių. Kai būnu sodyboje Švenčionių rajone, grybauju šalia Zalavo.“
Grybautojas Mindaugas Keturakis tikina, jog Kauno rajone šiuo metu grybų nėra, tačiau Molėtų rajone, ilgiau paieškojus galima rasti voveraičių. „Nesuradus geros vietos galima valandomis klaidžioti ir nieko nerasti, o radus vietą – grybus tiesiog krauni“, – pastebėjimu pasidalino vyras.
Deimilė Jurkonienė su vyru kartu grybavo netoli Merkinės, apie 10 kilometrų. Miškuose jie vaikščiojo maždaug 5 valandas, o namo grįžo su pintine voveraičių.
Moteris tikina, kad jai svarbu buvimas gamtoje, o patys grybauja dažnai. Gyvena Prienų rajone, todėl dažniau tenka lankytis šalia esančiuose miškuose, tačiau daugiau grybų randa Dzūkijos krašte.
Primena šiukštu neliesti šių grybų
Vis tik, kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, ne visi grybautojai žino, kuriuos grybus reikėtų apeiti ir nedėti jų į pintines. Apie tai, kokių grybų reikėtų vengti ir kas gresia jų užvalgius papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.
„Šiuo metu gamtos cikliškumas yra šiek tiek susimaišęs. Grybautojai sėkmingai grybauja ir randa grybų gan dideliais kiekiais. Dabar jau aptinkamos ir tos grybų rūšys, kurios nebūdingos vasaros sezonui“, – šių metų ypatumus išryškino gamtininkas.
Anot gamtininko, didžiausia problema yra ta, kad žmonės neretai sumaišo valgomus grybus su nuodingais. Jis įvardijo, su kokių grybų pasirinkimu yra klystama dažniausiai ir perspėjo, kas gali nutikti suvalgius ne tų grybų.
„Dažniausiai pasitaiko tokių situacijų, kai žmonės sumaišo ūmėdę su žalsvąja musmire. Tai Lietuvoje dėl tokio sumaišymo miršta daugiausiai žmonių.
Tai yra labai pavojinga dėl to svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie grybai yra renkami ir kokie yra skirtumai tarp jų“, – paaiškino D. Makavičius.
Paklaustas apie tai, kaip yra su paprastosiomis, žmonėms dažnai atpažįstamomis musmirėmis dėl raudonos spalvos ir baltų taškelių, D. Makavičius ramina, jog jos – pavojingos mažiau:
„Tų paprastųjų musmirių reikia suvalgyti didelį kiekį, kad galėtum numirti. Jų tiesiog būtų neskanu labai daug suvalgyti, nes tas skonis specifinis.
Žinoma, džiovintose paprastosiose musmirėse tų nuodingų medžiagų būtų daugiau. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, paprastųjų musmirių valgyti tikrai nerekomenduojama.“
„Tokių mirtinų grybų, kuriais galima apsinuodyti, tai yra. Pavyzdžiui, pavasarį pasirodanti balteklė.
Dar vienas nuodingas grybas – šėtonbaravykis. Tačiau jis Lietuvoje yra beveik neaptinkamas, nebent labai retais, išskirtiniais atvejais
Taip pat verčiau nerinkti aitriojo pušynbaravykio, nes jau jo pavadinimas rodo, kad jis yra aitrus ir gadina maistą“, – dar kelis grybus įvardijo gamtininkas.
„Pas nuodingus grybus yra toks, kaip lakštelis apačioje, o ne vamzdelis, koks yra pas baravykiečius. Tai ypač grybus gali sumaišyti vyresnio amžiaus žmonės, kurių rega suprastėjusi.“
„Tos programėlės kai kuriais atvejais gerai, bet grybų požymiais reikia domėtis, norint atskirti vieną rūšį nuo kitos. Aišku, baravyką ir raudonikį atpažins, bet kitų gali ir nepažinti taip tiksliai, kaip norėtųsi.
Programėlės labai tiksliai neanalizuoja grybų. Jos gali būti rekomendacinio pobūdžio, kur nukreiptų žmogų, kur jam papildomai pasidomėti“, – paaiškino jis.
Pasak jo, svarbu atkeipti dėmesį į papildomus požymius, kurie padės nustatyti, kas tai per grybas:
„Reikia žiūrėti į tai, kaip keičia grybo kepurėlė keičia spalvą ją perlaužus. Dar pauostyti reikia, koks kvapas: gal anyžių, gal migdolų, gal dar kažkoks. Tie požymiai padeda suprasti, imti tą grybą ar ne.“
