Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai.
Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.
„Gaires įtvirtins banko valdybos nutarimas, pakliūsiantis tarp riziką ribojančių normatyvų, kuriuos pagal LB įstatymą centrinis bankas turi teisę nustatyti”, – aiškino LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
LB tikisi iki birželio vidurio sulaukti pirminių susijusių įstaigų vertinimų ir svarsto, kad antroje šių metų pusėje naujosios taisyklės galėtų įsigalioti.
Nori atsakingumo
Naujosios gairės paremtos trimis pagrindiniais elementais: kredito ir įkeisto turto santykiu; įmokų ir oficialių pajamų santykiu; kredito gavėjo įvertinimu. Pirmuoju atveju kartelę siūloma nustatyti ties 85 proc. – suteikiamos paskolos dydis neturėtų viršyti 85 proc. už ją įgyjamo turto vertės. Anot V. Vasiliausko, taip siekiama pažaboti nekilnojamojo turto kainų augimą ir užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą. O įmokų ir oficialių pajamų santykis turėtų neviršyti 40 proc.
„Taip pat būtina klientui pateikti tinkamą informaciją aiškiai prieinama forma, kad jis puikiai suvoktų, kokių rizikų ir įsipareigojimų prisiima, – dėstė LB valdybos pirmininkas. – Turbūt ne vienas esame pasirašę sutartis, kur po žvaigždutėmis aštunto dydžio šriftu prirašyta papildomų sąlygų. Pasirašome ir tik blogiausio scenarijaus atveju atsibundame. Prieš pasirašant sutartį žmogui aiškiai ant atskiro lapo turi būti išdėlioti pagrindiniai aspektai.”
Kaip papildoma atsakingumo priemonė galėtų būti ir maksimalus paskolos termino nustatymas, bet šis pasiūlymas į gairių projektą nepakliuvo: „Pirmas paukštis, pirmas blynas – žiūrėsime, galimybė prisukti varžtelius visada egzistuoja.”
Sumažės paskolų?
Šalies bankai prognozuoja, kad šiemet jų paskolų portfelis turėtų padidėti 4–5 procentais. Tiesa, bankai augimą skaičiavo neįvertindami griežtesnių skolinimo taisyklių.
V. Vasiliauskas situacijos nedramatizuoja: „Vienintelis neigiamas aspektas – atbaidymas nuo karštakošiško viliojimo ir pasidavimo viliojimui. Pasiūla skolinti yra – su paklausa šiek tiek problemiškiau. Neseniai mūsų atlikta įmonių apklausa parodė, kad jos plėtrą artimiausiu metu planuoja iš savų lėšų.”
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas nemano, kad griežtesnės skolinimo taisyklės smarkiai sumažins paskolų portfelio augimą, nes 4–5 proc. augimo prognozė ir taip konservatyvi: „Dabartiniai vertinimo kriterijai taip pat pakankamai santūrūs ir griežti, todėl nemanau, kad bus didelė įtaka. Augimas turėtų būti vienaženklis – per didelis ekonomikos skatinimas paskolomis visada yra rizikingas.”
NT sunkumai
Pamatę naująsias skolinimo taisykles dalis nekilnojamojo turto projekto plėtotojų sunerimo. Be jau minėto 85 proc. santykio tarp paskolos ir perkamo turto, bankai plėtotojams negalėtų skolinti daugiau nei 80 proc. projekto vertės gyvenamajai statybai ir ne daugiau kaip 75 proc. – komercinei.
Pasigirdo kalbų, kad jaunoms šeimoms taps sunku pasiimti paskolą būstui, mat prieš tai reikės sukaupti nemažą sumą pradiniam įnašui. Šią problemą galima mėginti spręsti imant vartojamąjį kreditą ar trūkstamų pinigų ieškoti greitųjų kreditų bendrovėse, tačiau čia koją gali pakišti ne didesnis nei 40 proc. oficialių pajamų ir įmokų santykis.
V. Vasiliauskas mano, kad planuojamos gairės, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, yra griežtesnės, bet teisingos: „Jei kalbame apie įkeisto turto vertės ir kredito santykį, šiandien tas santykis yra maždaug 80 proc. Todėl mūsų 85 proc. neriboja dabartinės situacijos, bet ateityje suveiks stabilizatoriaus veiksnys. Atsimenant tuos „geriausius” laikus, kai 100 proc. nekilnojamojo turto finansavimas buvo pakankamai normali forma – tai, mano galva, yra visiškai nenormalu.”
Taikyti visiems
S. Kropas atkreipė dėmesį, kad būtina taisyklių įgyvendinimą suderinti su valstybėmis kaimynėmis.
„Tai turi būti įgyvendinta simetriškai ir tvarkingai tiek per visą rinką, tiek per Europos Sąjungą. Bankų federacijos lygiu buvo svarstoma, kad tokie principai turėtų būti įgyvendinti, bet buvo galvojama apie savanoriškus, ne privalomus kriterijus”, – teigė jis.
Bankų asociacijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad būtina, jog taisyklės galiotų visoms institucijoms, užsiimančioms skolinimo veikla: ir bankams, ir kreditų unijoms, ir greitiesiems kreditams. Kitu atveju rizika persikeltų į rizikingesnes sritis.
Faktai: Atsakingo skolinimo gairės
Numatoma, kad didžiausias kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis būtų 85 proc. Jei skiriasi valiuta, kuria paskolos gavėjas gauna pajamas ir ima paskolą, santykis turėtų būti dar mažesnis.
Mėnesinės įmokos bankui neturėtų viršyti 40 proc. oficialiai gaunamų pajamų.
Bankai nekilnojamojo turto plėtotojams turėtų skolinti ne daugiau kaip 80 proc. projekto vertės gyvenamajai statybai ir ne daugiau kaip 75 proc. – komercinei. Išimtys būtų taikomos trejus ar daugiau metų NT rinkoje veikiančioms įmonėms.
Jei būstas įsigyjamas už Europos ekonominės erdvės sienų – turėtų būti taikomi 15 proc. griežtesni reikalavimai.
Griežtesnius reikalavimus numatoma taikyti paskoloms, kurių gavėjai perka ne pirmą būstą.
