Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.
Liko skolingas šimtus milijonų
Prieš dvidešimt metų TV3 Žinios skelbė, kad „Litimpex“ yra jau antrasis po didžiosios bankų griūties bankrutavęs Lietuvos komercinis bankas. 1997 m. buvo iškelta baudžiamojo byla „Tauro“ bankui. Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo – 120 mln. litų. Tą pačią dieną, kai Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą bankui, jo valdytojas Genadijus Konopliovas paliko atsisveikinimo raštelį, testamentą ir nusišovė savo bute.
Didžioji bankų krizė siautė 1994–1996 m., kai Lietuvoje buvo likviduoti ar bankrutavo 17 bankų. Viena garsiausių bankroto bylų buvo 1994 m. žlugusio „Sekundės“ banko, kuris klientus viliojo šūkiu: „Reikia pinigų – pinigų yra!“
Kita žymi istorija, kai iš Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) savo indėlį išsiėmė tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius, o po kelių dienų bankas sustabdė savo veiklą. Šis veiksmas išvertė A. Šleževičių iš posto.
1999 m. TV3 Žinios skelbė, kad „Litimpex“ savininkai buvo užsienio, daugiausiai Norvegijos investuotojai. Klientai – vidutinės šalies įmonės.
Vilniaus apygardos teismas 1999 m. rugsėjo 13 d. iškėlė „Litimpex“ bankroto bylą.
„Bankroto bylą inicijavę Lietuvos banko vadovai mano, kad „Litimpex“ kreditoriai gali patirti nedidelių nuostolių arba jų iš viso nepatirti, jei bankroto procedūra bus atlikta greitai ir kvalifikuotai“, – pasakojama reportaže.
Tuometiniais Lietuvos banko skaičiavimais, valstybė, įskaitant jos įmones ir kitas institucijas, gali patirti iki 50 mln. litų nuostolį. Buvo skelbta, kad gyventojai, banke laikę per 20 mln. litų, atgaus tik apdraustas sumas. Į visą indelį turėjo pretenduoti tik tie, kurie „Litimpex“ banke laikė iki 10 tūkst. litų.
Skelbiant „Litimpex“ bankroto bylą teisme neapsieita be kuriozų. Teismo posėdžiui vadovavęs teisėjas Stasys Gudynas pareiškė nepasitenkinimą penkių pagrindinių Lietuvos televizijų norais nufilmuoti visuomenėje didelio atgarsio sulaukusio posėdžio pradžią ir pareikalavo operatorius palikti teismo salę.
Teisėjas griežtai reikalavo žurnalistų ir operatorių pateikti savo pažymėjimus. S. Gudynas grasino kviesti policiją ir sakė, kad kol salėje bus kameros, teismas nepradės posėdžio.
Teisėjas taip pat pagrasino, kad teismo rimtį pažeidusiems operatoriams gali būti skirtos baudos iki 1 tūkst. litų arba areštas iki 15 parų.
„Litimpex“ kreditoriams iš viso liko skolingas 180 mln. litų. Vėliau Indėlių draudimo fondas gyventojas sumokėjo 15 mln. litų kompensacijų. Bankas buvo likviduotas 2003 m. balandį.
Kurti bankinę sistemą – nelengvas uždavinys
Lietuvos banko makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė portalui tv3.lt sakė, kad ką tik nepriklausomybę atgavusioje šalyje kurti šiuolaikinę finansų ir bankų sistemą buvo nelengvas uždavinys.
„Įstatymai ir reguliavimas daugeliu aspektų buvo netobuli, pernelyg pasitikėta laisvosios rinkos konkurencijos principais ir jų laikymusi“, – kalbėjo N. Valinskytė.
Pasak Lietuvos banko atstovės, šiuos trūkumus atskleidė 1994–1996 m. įvykusi komercinių bankų krizė.
„Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinių šalių, nepavyko išvengti šio reiškinio“, – teigė N. Valinskytė.
N. Valinskytė pasakoja, kad iki 1994 m. komercinių bankų veikla plėtojosi itin sparčiai, o bankų veikla atrodė labai perspektyvi ir pelninga – pereinamuoju laikotarpiu vyravusios didelės palūkanų normos lėmė didelį pelną trumpuoju laikotarpiu, tuo ir buvo paremtas bankų veiklos modelis tuo metu.
„Aktyviai kredituodami verslo įmones, bankai neskyrė pakankamai dėmesio paskolų kokybės vertinimui – tuo metu tai buvo itin sudėtinga dėl to, kad daugelis įmonių buvo neseniai įsisteigę“, – tvirtino pašnekovė.
Anot N. Valinskytės, įmonės vis dažniau susidurdavo su sunkumais grąžinti paskolas ar net bankrutuodavo, todėl bankuose blogų paskolų portfelis didėjo.
1994 m., iš dalies dėl susikaupusių blogų paskolų ir iš dalies dėl sugriežtėjusio reguliavimo, daugelis bankų susidūrė su sunkumais vykdyti kapitalo normatyvus. Pirmiausia iš rinkos pasitraukė smulkūs bankai, kurių veikla buvo ypač rizikinga.
„Keitėsi šalies ekonominė padėtis, mažėjo infliacija, palūkanų normos, mažėjo ir bankų pelnas, o blogų paskolų dalis augo toliau. Galiausiai susikaupusios problemos lėmė tai, kad buvo sustabdyta dviejų stambių bankų veikla, o tai dar labiau padidino visuomenės nepasitikėjimą bankais, kilo masinis indėlių atsiėmimas“, – pasakojo N. Valinskytė.
Bankus steigė, kas tik nori
Ilgametis parlamentaras Kęstutis Glaveckas tuo metu, kai žlugo „Litimpex“, buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Jo teigimu, po sovietinės santvarkos žlugimo bankus kūrė tas, kas norėjo.
„Banką įkurti buvo nesunku, o po to, su tuo banku darydavo machinacijas visokias. Pūtėsi burbulas, kuris galiausiai ir sprogo“, – portalui tv3.lt sakė politikas.
Jo nuomone, pagrindinės praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio bankų krizės priežastys buvo nepakankama valstybės, konkrečiai Lietuvos banko, kontrolė ir kompetetingų kadrų stoka.
Tik atkūrus nepriklausomybę, anot K. Glavecko, Lietuvos bankas pagrindinį dėmesį kreipė pinigų srauto kontrolei, o ne patiems bankams ir jų priežiūrai.
„Atėjo nemažai verslininkų, kurie buvo visiškai be atsakomybės“, – pasakojo K. Glaveckas.
Tikrų bankininkų Lietuva tuo metu nelabai turėjo, o tie, kurie buvo susiję su bankais sovietiniais laikais, pasak K. Glavecko, nelabai žinojo kaip turi veikti nepriklausomos valstybės bankai.
„Galiausiai tas pūlinys sprogo“, – tvirtino K. Glaveckas.
Politiko teigimu, bankų krizės metu Lietuva išmoko vertingų bankininkystės pamokų ir šalyje atsirado sistema, kuri tapo panašesne į vakarietišką bankinę sistemą, o ne prorusišką.
Padėtis stabili
Lietuvos bankų asociacijos teigimu, šiuo metu turime tvarią bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos Centrinis bankas bei Lietuvos bankas.
„Ekspertų vertinimu, faktas, jog didžiausi mūsų šalyje veikiantys bankų priklauso užsienio patronuojančioms bendrovėms, rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia. Lietuvos bankų asociacija sveikintų, jeigu mūsų šalyje atsirastų daugiau stiprių ir gerai kapitalizuotų bankų“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame Lietuvos bankų asociacijos komentare.
K. Glaveckas mano, kad dabar Lietuvoje veikia gana patikimi ir stabilūs bankai.
„Problema, kad jie gana monopolizavę rinką. Ta maža rinkos dalis atitekusi mažiems lietuviškiems bankams, jie nesudaro konkurencijos ir užsienio bankai pradeda lupikautojišką politiką“, – kalbėjo parlamentaras.
K. Glavecko teigimu, tokia politika pasireiškia, kai bankai pradeda gyventi ne iš paskolų davimo ir pelno iš augančių palūkanų procentų gavimo, o iš finansinių transakcijų mokesčių.
Pažvelgus į kapitalo kilmę bei steigėjus, šiuo metu bankų rinkos dalyvių gretos gana įvairios: jose yra Lietuvos („Medicinos bankas“, „Šiaulių bankas“), Latvijos („Citadele“), Švedijos („Swedbank“, SEB bankas), Suomijos („OP Corporate Bank plc“) kapitalo finansų įstaigų. „Luminor“ banką, kurio pagrindinė buveinė yra Estijoje, šiuo metu įsigyja JAV fondas. Lietuvoje taip pat veikia ir keli kiti užsienio šalių bankų filialai, kuriasi nauji specializuoti bankai.
